Euro įvedimas Vyriausybės ir premjero populiarumo nenusmukdys. Žmonės, net ir prieštaraujantys, kad būtų įvesta nauja valiuta, žiūri į tą procesą labiau kaip į neišvengiamybę, dėl to neskiria atsakomybės konkretiems politikams.

Sociologas Vladas Gaidys įsitikinęs: jeigu euras bus įvestas sklandžiai, po Naujųjų metų ministrų kabineto populiarumas gali netgi ūgtelėti. O galimomis klaidomis ar nesklandumais gali pasinaudoti nebent tie politikai, kurie sieks dėmesio savivaldos rinkimuose.

Nors Vyriausybės populiarumas yra kiek sumažėjęs, euro įvedimas jai netaps nauju išbandymu, įsitikinęs dr. V.Gaidys.

Smuko nežymiai

Šešioliktoji Vyriausybė ir jos vadovas Algirdas Butkevičius pasižymi palyginti dideliu populiarumu. Tiesa, jai dirbant jau daugiau nei pusantrų metų, reitingai šiek tiek sumenko dėl natūralaus rinkėjų lūkesčių mažėjimo.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" pavasarį atliktos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, net trečdalis apklaustųjų manė, kad premjeras A.Butkevičius yra nepakeičiamas: jį, kaip tinkamiausia politiką ar visuomenės veikėją eiti ministro pirmininko pareigas, nurodė 34 proc. gyventojų. A.Butkevičiaus reitingas per mėnesį šoktelėjo 3 proc. Socialdemokratai būtų pirmieji Seimo rinkimuose – už juos balsuotų 27,5 proc. apklaustųjų. Vyriausybės veiklą prieš metus vertinančiųjų labiau teigiamai buvo daugiau.

Teigiamai arba greičiau teigiamai šį pavasarį Vyriausybės darbą vertino 38,6 proc. gyventojų, neigiamai arba greičiau neigiamai – 48,4 proc. Praėjusių metų balandžio mėn. Vyriausybės veiklą teigiamai ir greičiau teigiamai vertino 41,2 proc. gyventojų, neigiamai ir greičiau neigiamai – 39,2 proc. 19,6 proc. žmonių tuomet neturėjo nuomonės. Net jei palankumo skaičiai ir mažėja, jie dar labai smarkiai atsiplėšę nuo ministrų kabineto darbo vertinimo žemumų, kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė darbą baigė turėdama vos 17,4 proc. gyventojų palaikymą.

Euro šiuo metu Lietuvoje nelaukia 48 proc. apklausose dalyvavusių žmonių. Ar euro įvedimo procesas, o daugelis su juo susijusių darbų bus atliekami rudenį, ir pats euro įvedimas suduos smūgį Vyriausybės ir premjero reitingams?

Gali ir ūgtelėti

Visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės "Vilmorus" direktorius V.Gaidys mano, kad euro įvedimas didesnės įtakos premjero ir ministrų kabineto populiarumui neturės.
V.Gaidžio teigimu, šiuo metu daugiau euroskeptikų yra tarp mažiau išsilavinusių, silpnesnes pozicijas turinčių gyventojų, kurie baiminasi, kad jų neapgautų, jų baimė susijusi ir su buvusiomis reformomis. Bet į pastarąją pinigų reformą, pasak sociologo, žiūrima labiau kaip į fatališką, neišvengiamą pokytį, o ne diskusijų objektą. "Klausimas dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo žymiai emocingesnis, o dėl euro tiek emocijų nėra. Iki naujos valiutos įvedimo reitingai neturėtų labai keistis, o jeigu ir keisis, tai dėl kokių nors netikėtų dalykų. Pavyzdžiui, visuomenė labai sureagavo, kai politikai  pasikėlė atlyginimus – reitingai iš karto smuko", – pastebėjo pašnekovas.

Po euro įvedimo sausio 1 d., V.Gaidžio nuomone, Vyriausybės ir premjero reitingai galbūt net šoktels.

"Reikia atskirti laikotarpį iki sausio 1 d. ir po jos. Faktiškai, visose šalyse, kuriose pastaruoju metu buvo įvedamas euras – Suomijoje, Estijoje, Latvijoje – šie periodai skyrėsi tuo, kad iki euro įvedimo buvo daugiau tuo nepatenkintų nei patenkintų žmonių, o po įvedimo – daugiau patenkintų nei nepatenkintų. Galima spėti, kad taip bus ir Lietuvoje, po naujos valiutos įvedimo išsisklaidys buvęs nerimas, galbūt tuomet ir politikų reitingams tai duos naudos", – prognozavo sociologas.

Tarp nenorinčiųjų, kad būtų įvestas euras, tikėtina, daugiausia yra partijos "Tvarka ir teisingumas", Darbo partijos elektorato, svarstė V.Gaidys.

Naudosis klaidomis

Euro įvedimas vyks prieš savivaldybių rinkimus, numatytus 2015 m. pradžioje. Ar politikai naudosis šia tema per rinkimų kampaniją, kokių manipuliacijų ja gali laukti rinkėjai?

Sociologo V.Gaidžio nuomone, jeigu bus padaryta kokių nors klaidų, jomis rinkimuose dalyvausiantys politikai išties gali pasinaudoti. Vis dėlto ryškesniai priešpriešai plėtoti euras neturėtų būti patraukli tema. "Pagal analogijas kitose šalyse, nuotaikos po euro įvedimo būna geros. O tose šalyse net buvo daugiau ką prarasti – peseta Ispanijoje, lira Italijoje turėjo šimtmečių istoriją, o jų gyventojai vis tiek yra už eurą", – pastebėjo V.Gaidys.

Procedūra užbaigta

Liepos 23 d. ES Bendrųjų reikalų ministrų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje nuo 2015 m. sausio 1 d.
Nuo šios datos Lietuva taps devynioliktąja visaverte euro zonos nare, kurioje naudojama bendroji ES valiuta – euras.
Kartu patvirtintas neatšaukiamas litų perskaičiavimo į eurus kursas: 3,45280 lito už 1 eurą.
Šiais sprendimais užbaigta Lietuvos priėmimo į euro zoną procedūra.