2021–2023 m. NVO finansavimui ES skyrė 7,4 mlrd. eurų: 4,8 mlrd. eurų skyrė Europos Komisija, o dar 2,6 mlrd. eurų – valstybės narės. Per šį laikotarpį ES dotacijas gavo daugiau nei 12 tūkst. NVO.

„Skaidrumas yra raktas į patikimą NVO dalyvavimą formuojant ES politiką. Tačiau, nepaisant po mūsų paskutinio audito padarytos tam tikros pažangos, NVO skiriamo ES finansavimo vaizdas tebėra miglotas“, – teigė už ataskaitą atsakinga L. Andrikienė.

Auditoriai pripažino, NVO turėtų skaidriau atsiskaityti už skiriamus ES pinigus. ES piliečiai privalo gauti išsamią informaciją apie ES lėšų gavėjus – kam, kodėl ir kokiu tikslu šios lėšos skiriamos ir, svarbiausia, kaip jos buvo panaudotos.

Ataskaitoje taip pat akcentuotas NVO teisinio apibrėžimo klausimas. NVO turėtų būti ne pelno siekiančios organizacijos, tačiau dalis jų siekia komercinių interesų. Be to, nepilnai atskleidžiama jų veikla – nėra aišku, kada NVO vykdo užsakytą lobistinę veiklą, o kada – gina viešąjį interesą. Auditoriai taip pat pastebėjo, kad kai kurios NVO yra susijusios su valdžios institucijomis, nors deklaruoja esančios „nevyriausybinės“.

Auditas iššaukė reakcijas

Į auditorių išvadas staiga sureagavo Europos institucijos. Europos Komisija (EK) pabrėžė, kad yra įsipareigojusi „užtikrinti, kad kiekvienas euras iš ES biudžeto būtų panaudotas tinkamai“. Europos Parlamentas jau kitą dieną po auditorių išvados balsavo, kad NVO būtų griežčiau kontroliuojamos dėl ES pinigų panaudojimo.

Auditoriai pripažino, NVO turėtų skaidriau atsiskaityti už skiriamus ES pinigus. ES piliečiai privalo gauti išsamią informaciją apie ES lėšų gavėjus – kam, kodėl ir kokiu tikslu šios lėšos skiriamos ir, svarbiausia, kaip jos buvo panaudotos.

Pasak autoritetingo leidinio „Politico“, NVO atstovai baiminasi, kad ES gali pasielgti, taip kaip padarė JAV prezidentas Donaldas Trumpas – nurėžiant finansavimą staiga ir be didelių diskusijų. Straipsnyje rašoma, kad dėl finansavimo nutraukimo pirmos susirūpino sveikatos srityje dirbančios organizacijos. O į LIFE programos lėšas pretenduojančios NVO buvo priverstos išbraukti bet kokias nuorodas į tai, kad jos užsiima advokacija (veikla, kuria siekiama daryti įtaką politikai ir teisėkūrai).

Neaiškūs interesai

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, Europos ir Lietuvos energetinei nepriklausomybei vis dažniau kenkia užsienio finansuojamos NVO, kurios, kartais net prisidengdamos žalumu, tarnauja priešiškiems interesams.

Finansavimo iš užsienio skaidrumas, ypač akademinių institucijų, tyrimų centrų ir NVO atžvilgiu Lietuvoje nėra reglamentuotas.  Todėl norint daryti įtaką valstybei, šiais laikais efektyviau ne samdyti oficialius registruotus lobistus, bet finansuoti reklamines kampanijas, mokslinius tyrimų centrus ir NVO.

Pasak M. Nagevičiaus, Lietuvoje buvo nemažai atvejų, kai įvairios organizacijos, pasitelkdamos aplinkosauginius argumentus, siekia stabdyti atsinaujinančios energetikos projektus. Pavyzdžiui, „Nord Stream AG“ finansavo BALTCF fondą, kuris rėmė net 7 Lietuvoje vykdomus NVO projektus, tarp jų ir nukreiptus prieš hidroenergetiką.

Taip pat nerimą kelia NVO, kurios gina žmonių, gyvenančių šalia planuojamų vėjo jėgainių, teises, rūpinasi gyvąja gamta ir kraštovaizdžiu. Vėliau paaiškėja, kad tų organizacijų veikla nukreipta prieš visą vėjo energetikos plėtrą.

Propaguoja mokslu neparemtas idėjas

NVO „Žaliosios politikos institutas“ prezidentas Remigijus Lapinskas teigia, kad jam įtarimų kelia tos nevyriausybinės organizacijos, kurios bando propaguoti idėjas mokslu neparemtas idėjas.

Vienas iš pavyzdžių – europinė organizacija „Transport & Enviroment“, kuri skleidžia informaciją, esą visą transporto sektorių galima elektrifikuoti. „Tai visiškai jokiais moksliniais faktais neparemta teorija. Autoritetinga Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija yra pareiškusi, kad transporto dekarbonizuoti viena elektra neįmanoma. Vis dėlto turint finansavimą, ši idėja yra stipriai propaguojama, net ir Lietuvoje“, – teigė R. Lapinskas.

Aplinkosaugininkas taip pat stebėjosi, kai buvo kritikuojamas biokuro naudojimas Lietuvoje. Juk biokuro nauda akivaizdi – tai vietinis atsinaujinantis pigus resursas, kuris leido išsivaduoti nuo rusiškų gamtinių dujų priklausomybės. „Paaiškėjo, kad biokuro diskreditavimu Lietuvoje rūpinosi amerikietiški fondai. Interesai tapo aiškūs, įvertinus tuometinius JAV skalūnų dujų verslo interesus“, – teigė R. Lapinskas.

NVO veikla privalo būti skaidri

NVO gali užsiimti realia ir paslėpta lobistine veikla, net ir neturėdama lobistų statuso. Pagal galiojančias taisykles matyti takoskyra ten, kur jos neturėtų būti – verslo lobistai yra įpareigoti atskleisti savo klientus, susitikimus su politikais, tuo tarpu NVO tik deklaruoja, jog atstovauja viešąjį interesą – joms skaidrumo reikalavimai yra kur kas mažesni.

Pasak Lietuvos lobistų asociacijos prezidento Šarūno Frolenko, ES politikams ir teisėkūrai įtaką daro daug skirtingų struktūrų – tai ir atskiri verslo lobistai, ir verslą vienijančios asociacijos, ir NVO. Siekiant žinoti tikrąjį interesą, svarbu, kad visoms joms būtų taikomi vienodai aukšti skaidrumo standartai. Taip pat Š. Frolenko pabrėžia, kad verslo lobistai lygiai taip pat atstovauja ir viešąjį interesą, nepaisant to, kad užsakovai yra privatūs klientai.

Pašnekovas paaiškina, kad pagal Lietuvoje galiojantį Lobistinės veiklos įstatymą lobistai privalo aiškiai ir nedviprasmiškai prisistatyti politikams, įvardinti konkrečius norimus teisės aktų pakeitimus, pateikti argumentaciją, o po to – deklaruoti lobistinę veiklą skaidrumo registre, nurodant užsakovą, galutinius naudos gavėjus, planuojamo keisti teisės akto pavadinimą ir turinį. Tačiau šie griežti standartai galioja tik verslui, kai kitos įtaką darančios organizacijos jų išvengia. Anot pašnekovo, yra buvęs ne vienas skandalas, kai iš pirmo žvilgsnio visuomenės interesų atstovavimu prisidengusios organizacijos atstovavo siauriems individualiems interesams.

„Nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas į teisėkūros procesą gali reikšmingai prisidėti prie demokratijos stiprinimo, tačiau tam būtina, kad jų veikla būtų grindžiama skaidrumu, viešumu ir aiškiai deklaruotais interesais. Skaidrumo standartas turi būti aukštas ir vienodas visiems“, – pabrėžė lobistas.