Europos Komisija pastebi ekonomikos atsigavimą Europos Sąjungoje ir prognozuoja, kad ji pamažu turėtų augti. Šalys lyderės, kaip jau keletą metų iš eilės – Baltijos valstybės. Komisija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet augs sparčiausiai Europos Sąjungoje po Latvijos – 3,4 procentais, o kitais metais pakils dar dviem dešimtosiomis procento (iki 3,6 proc.).

Viena sparčiausiai Europos Sąjungoje kylančių ekonomikų išlieka Lietuva. Komisija pagerino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozes trimis dešimtosiomis procento. Numatoma, kad šiais ir kitais metais Latvijos ir Lietuvos ekonomikos augs sparčiausiai tarp 28 valstybių. Tuo metu didžiausias kritimas numatomas Kipre ir Slovėnijoje.

„Kitais metais visų, išskyrus dviejų valstybių, ekonomikos augs. Tačiau bendras paveikslas išliks įvairus, nuo neigiamo augimo Kipre ir Slovėnijoje, iki patikimo augimo daugelyje valstybių, o kai kur numatomas netgi stiprus ekonomikos šuolis. Jau dabar Baltijos šalys auga greitai, ir ten kitąmet BVP didės nuo 3 iki 4 procentų“, – tvirtina Europos Komisijos narys, atsakingas už ekonomiką, Olli Rehnas.

Anot Komisijos, šiuo metu pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu yra vidaus vartojimas, kurį skatina didėjantys atlyginimai, sumenkusi infliacija, mažėjantis nedarbas ir pagerėjęs gyventojų pasitikėjimas.

Prognozuojama, kad gyventojų vartojimas Lietuvoje šiemet išaugs, taip pat didės vidutinis darbo užmokestis. Nedarbo lygis, pernai viršijęs 13 procentų, šiemet turėtų sumažėti iki 11,7 proc., ir toliau nuosekliai judėti žemyn.

Lietuvai Komisijos prognozės itin svarbios dėl siekio įsivesti eurą, vis dėlto Komisija labiausiai atsižvelgs ne į šiuos, o į vasario mėnesį pasirodysiančius duomenis. Kol kas biudžeto deficito ir infliacijos rodiklius Komisija Lietuvai prognozuoja palankius euro įvedimui – kitąmet biudžeto skylė turėtų būti ne didesnė nei 2,5 proc., o infliacija neturėtų viršyti 2 procentų. Lietuvos premjeras tokių optimistinių prognozių pernelyg nesureikšmina.

„Reikia žiūrėti labai atsakingai, tomis prognozėmis per daug nesusirgti, paprastai pasakius, dėl to, kad kiekvienas politinis sprendimas, greitai priimtas ir nepamatuotas ekonomine logika, finansine analize, gali greitai tą prognozę ir pakeist. Aš turiu minty fiskalinio deficito dydį,  o visa tai reiškia, kad mums pirmiausia reikia garantuoti stabilią arba  tvarią ekonominę situaciją ilgalaikiame procese“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Europos Komisija savo prognozes apie ekonomikos augimą skelbia tris kart per metus – rudenį, žiemą ir pavasarį.