„Investicijos į regiono, kuris ribojasi su šalimis agresorėmis, atsparumą yra būtinos visos ES atsparumo didinimui“, – komentare BNS teigė ministerija.

Pasak jos, taip pat bus siekiama, kad nebūtų mažinimas Lietuvai gyvybiškai svarbių ilgalaikių prioritetų – Sanglaudos politikos ir Bendros žemės ūkio politikos – finansavimas, būtų užtikrinta konvergencija (regionų ekonominis suartėjimas), įvertinti specifiniai rytinio pasienio regiono iššūkiai, skiriant tinkamą finansavimą. 

Finansų ministerija teigė negalinti pateikti pilnaverčio šią savaitę Europos Komisijos (EK) pristatyto 2028–2034 metų Bendrijos biudžeto projekto įvertinimo ir prognozuoti jo naudą Lietuvai.

Vis dėlto ministerija išskyrė Specialiosios tranzito schemos finansavimą.

„Europos Komisija pateikė dalį naujos 2028-2034 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos pasiūlymo paketo – pasiūlymo teikimas numatytas keletu etapų, tai yra liepą  ir rugsėjį. (...) Šiuo metu turime tik dalį pasiūlymo ir negalime atlikti pilnaverčio įvertinimo“, – BNS nurodė Finansų ministerija.   

„Šiame etape dar sudėtinga visapusiškai įvertinti pasiūlymo naudą Lietuvai, kol nėra pateiktas visas pasiūlymo paketas. Jis bus analizuojamas kartu su atitinkamomis Lietuvos institucijomis bei bus rengiama Lietuvos pozicija dėl 2028–2034 metų finansinės programos, kurioje bus numatyti Lietuvos pagrindiniai prioritetai derybose, reaguojant į EK pasiūlymą“, – teigė ministerija. 

ES 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos pirminiame variante Lietuvai numatyta 14,2 mlrd. eurų.

Ministerijos teigimu, reformuotas ES biudžetas bus labiau orientuotas į politikos tikslų siekimą, efektyvus ir lankstus. Jis turėtų atspindėti ES ambicingą darbotvarkę, kartu apimdamas strateginės svarbos Lietuvos prioritetus.

Pasak ministerijos, daugiametėje finansinėje programoje numatyta lėšų (678 mln. eurų) ne tik Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektams, bet ir 450 mln. eurų Specialiosios tranzito schemos finansavimui. 

„Šios schemos finansavimui numatyta Lietuvos poreikius atitinkanti suma – 450 mln. eurų“, – nurodė ministerija.

Finansų ministerija sako palankiai vertinanti tai, kad EK siūlo didinti finansavimą Europos infrastuktūros tinklų priemonei, iš kurios bus finansuojami strategiškai svarbūs infrastruktūros projektai – pavyzdžiui, europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ ir karinio mobilumo projektai.

Lietuva, anot ministerijos, palaiko siūlymą įsteigti Ukrainos rezervą ir pabrėžė būtinybę ateityje padidinti paramą Ukrainai dotacijomis, atsižvelgiant į blogėjančią šios šalies skolos tvarumo padėtį.

Finansų ministerija teigia preliminariai palaikanti EK pasiūlymą ženkliai padidinti būsimos daugiametės finansinės programos apimtis.

„Siūlomas beveik 2 trln. eurų biudžeto dydis yra pagrįstas, atsižvelgiant į dabarties iššūkius, su kuriais susiduria ES. Manome, kad EK pasiūlymas yra geras pagrindas tolesnėms diskusijoms ir deryboms“, – tvirtinama ministerijos komentare.

EK trečiadienį pristatė beveik 2 trln. eurų siekiantį 2028–2034 metų bloko biudžeto projektą, kuriuo siekiama skatinti konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus.

Vis dėlto Vokietija pareiškė, kad negalinti priimti pristatyto projekto, kurį EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pavadino „ambicingiausiu kada nors pasiūlytu“.