Infliacija lėtės nuo 8,8 proc. šiemet iki 2,8 proc. kitąmet. Nedarbo lygis 2024 metais turėtų išlikti stabilus, o atlyginimų augimas – pakankamai spartus ir viršys 7,5 proc., pranešė ministerija, penktadienį paskelbusi naujausią ekonominės raidos scenarijų. 

„2023 metais atlaikiusi iššūkius, kitąmet Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią. Infliacijos piką palikus už nugaros, o atlyginimų augimui tęsiantis gana sparčiu tempu, 2024 metais žmonių perkamoji galia stiprės, o tai aktyvins vidaus vartojimą. Prie to prisideda ir sprendimai, patvirtinti su kitų metų biudžetu“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Naujausios prognozės numato, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,4 proc. (prognozė nesikeičia), o 2024 metais augs 1,7 proc., 2025–2026 metais – po 2,9 proc.

Numatoma, kad nedarbo lygis šiemet sieks 6,6 proc. (rugsėjo prognozė – 6,9 proc.), kitąmet išliks toks pat (6,6 proc.), o užimtųjų skaičiaus augimas sieks 0,3 proc. Vėliau nedarbas turėtų mažėti: 2025 metais – iki 6,4 proc., o 2026 metais – iki 6,3 proc.

Pasak ministerijos analitikų, šiemet darbo užmokestis augs vidutiniškai 12,5 proc. (12,1 proc.), 2024 metais – 7,6 proc. (6,5 proc.), o 2025–2026 metais – po 5 proc. 

Šiais metais vidutinė metinė infliacija sudarys 8,8 proc. (rugsėjo prognozė – 9 proc.), 2024 metais, tikėtina, ji sumažės iki 2,8 proc. (2,9 proc.), o nuo 2025 metų – 2,3–2,4 proc.

Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidoms sumažėjus 0,8 proc. (0,3 proc.), 2024 metais jos išaugs 3,1 proc. (3,3 proc.), o 2025–2026 metais – po 3,4 proc.

Numatoma, kad šių metų pabaigoje ir kitais metais investicijų augimas turėtų būti nuosaikesnis – per visus 2023 metus išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui (BPKF) galėtų augti 9 proc., o 2024 metais – 3,5 proc., o vėlesniais  metais, – po 5,4 proc.

Prognozuojama, kad 2023 metais Lietuvos eksportas smuks 4,4 proc. (4,5 proc.), 2024 metais augs 4,5 proc. (tiek pat), o 2025–2026 metais – po 5,2 proc.

Ekonominės raidos scenarijus sudarytas vis dar išskirtinai didelio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, atsiradus naujiems geopolitinės įtampos židiniams Artimuosiuose Rytuose, nepasibaigus globaliam monetarinės politikos griežtinimui ir tebevykstant aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje. Todėl kai kurių rodiklių įverčiai vėliau gali keistis.