ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai, Bendrijai didinant spaudimą Minsko režimui už priverstinį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą praėjusį mėnesį.

„Yra tokia tikimybė, kad palies Lietuvą (...) Tačiau teisininkai šią savaitę turi parengti aiškinamuosius raštus konkrečiai dėl tranzito – dėl sankcijų apimties. Ir tuomet jau su jų išaiškinimais vadovai (šalių vadovai – BNS) patvirtina“, – LRT radijui antradienį kalbėjo Gabrielius Landsbergis.

„Dėl to vėlgi, netgi ir tokios kai kurios smulkios detalės dar iki galo nėra apibrėžtos“, – pridūrė jis.

G. Landsbergis nekonkretizavo, kokius Baltarusijos verslo sektorius palies sankcijų paketas, tačiau patvirtino, kad tarp paveiktų sričių bus kalio trąšos ir nafta.

„Nenorėčiau spekuliuoti, nes sąrašas dar nėra pabaigtas, jis turėtų būti galutinai paskelbtas ketvirtadienį per vyksiančią Vadovų Tarybą. Mano žiniomis, yra septyni sektoriai, kurie dabar yra įtraukti į sektorinių sankcijų sąrašą“, – sakė G. Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovui Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui) pirmadienį pareiškus, kad Bendrija gali parengti ir penktą sankcijų Baltarusijai paketą, Lietuvos užsienio reikalų ministras vertina, jog tai yra svarbi žinia Baltarusijos režimui.

„Manau, kad čia yra labai svarbus signalas, lygiai taip pat (...) Yra kartu ir siunčiama žinia, kad tai (dabartinis sankcijų paketas – BNS) nebūtinai yra pabaiga, Europos Sąjunga gali eiti giliau toliau ir dar stipriau. Tai vis tiek visą laiką paliekama tam tikra erdvė A. Lukašenkai, režimui pergalvoti savo veiksmus ir juos pakeisti: paleisti politinius kalinius, nerepresuoti opozicijos, na ir, galų gale, leisti surengti laisvus rinkimus“, – sakė G. Landsbergis.

Šiuo metu į Lietuvą iš Baltarusijos keliantis šimtams neteisėtų migrantų, daugiausia iš Irako, ministras mano, kad Lietuva gali sulaukti paramos iš Europos Sąjungos.

„Turėjau keletą progų išsakyti Lietuvos poziciją, tai pirmiausia informuodamas kolegas apie tai, kokia yra Lietuvos situacija ir pasakydamas, kad diena gali ateiti, kuomet mums reikės pagalbos tiek iš partnerių, tiek ir iš Europos Sąjungos institucijų (...) Iš kolegų tikrai esu gavęs užtikrinimą, kad ta pagalba bus“, – sakė G. Landsbergis.

Briuselyje G. Landsbergis paprašė Irako kolegos Fuado Husseino (Fuado Huseino) pagalbos sugrąžinant į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstančius neteisėtus migrantus į kilmės šalį.

G. Landsbergis BNS sakė su ministru aptaręs galimybes Irakui deleguoti Irako konsulinį pareigūną į Lietuvą, kad jis padėtų nustatyti į šalį atvykusių, tačiau prieglobsčio negavusių irakiečių tapatybes, pasirūpintų jų grįžimo į tėvynę dokumentais.

Lietuvos diplomatijos vadovas sakė taip pat paprašęs priimti šalies pasienio pareigūną į Bagdado oro uostą padėti sustiprinti į Minską išvykstančių irakiečių kontrolei.

Prezidento patarėja: uostas, geležinkeliai turi galvoti apie diversifikavimą

Reaguojant į Europos Sąjungos (ES) įvedamas sektorines sankcijas, Klaipėdos uostas ir Lietuvos geležinkeliai turi galvoti apie diversifikavimą, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

„Mūsų uostas, geležinkeliai potencialiai turėtų galvoti dabar jau apie didesnį diversifikavimą, nes aišku, kad taip, kaip buvo anksčiau, gali nebebūti. Ir turėtų galvoti apie tai, kuo jiems užpildyti tą spragą, kuri atsiras, kai Baltarusija nukreips savo krovinių srautus per Rusiją“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.