G. Nausėda apie subsidijas verslams: svarbu, kad nebūtų piktnaudžiaujama

Visgi šalies vadovas atkreipia dėmesį, jog labai svarbu, kad šia priemone nebūtų piktnaudžiaujama.

„Manau, kad tai taps, bent jau artimiausias keletą savaičių ir galbūt net mėnesių, svarbiausia priemone, kurios tikslas bus stabilizuoti darbo vietas ir išvengti pajamų nuosmukio, kuris ypatingai gresia paslaugų sektoriui pastaruoju metu“, – po Europos Vadovų Tarybos pasitarimo spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.

Visgi šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad labai svarbu, jog šia priemone nebūtų piktnaudžiaujama ir ji būtų taikoma įmonėms, kurioms labiausiai reikia paramos.

„Priemonė yra gera, svarbu, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama, kad ji tikrai atitektų tiems, kuriems labiausiai reikia ir, manau, kad kartu su kitomis ekonomikos skatinimo plano priemonėmis galėtų duoti rezultatą“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad ekonomistų prognozės linksta link galimo ekonomikos nuosmukio Lietuvoje. Vis dėlto, pasak prezidento, šiandien niekas negali įvertinti dviejų esminių dalykų, nuo kurių viskas ir priklausys.

„Pirma, kiek šios patvirtintos ekonomikos skatinimo plano priemonės sušvelnins ekonomikos nuosmukį. Antra, kiek truks koronaviruso proveržis. Jeigu jis neužtruks ilgiau, aš manau, kad vis dėlto mes esame pajėgūs suvaldyti ekonomikos nuosmukį ir išvengti blogiausio scenarijaus“, – vylėsi G. Nausėda.

Antradienį prezidentas dalyvavo neeilinėje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kurioje kartu su Europos Sąjungos šalių vadovais aptarė, kaip koordinuoti veiksmus, siekiant pažaboti koronaviruso plitimą.

ELTA primena, kad Seimas antradienį skubos tvarka galutinai nusprendė padidinti valstybės mokamą dalį, kuria bus padengtos darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudos Vyriausybės patvirtintoms verslo šakoms laikinai stabdant veiklą paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną.

Paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdaviui dėl to negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys darbuotojui mokės 10 proc. nuo minimalios algos, valstybė prisidės 90 proc. nuo minimalios algos.

Papildoma valstybės parama būtų taikoma labiausiai nuo ekstremalios situacijos ir karantino nukentėjusioms sritims, kurių konkretų sąrašą pavesta sudaryti Vyriausybei.