„Iš tikrųjų pozicijos kol kas lieka ganėtinai išsiskyrusios, ypatingai kas link taupiojo ketverto ir Pietų Europos šalių“, – sekmadienio popietę sakė viršūnių susitikime dalyvaujantis G. Nausėda.

ES šalių vadovai nuo penktadienio bando rasti kompromisą dėl ekonomikos gaivinimo paketo dydžio ir jo paskirstymo taisyklių.

Europos Komisija ekonomikai gelbėti rinkose ketina pasiskolinti 750 mlrd. eurų. Pietų Europos šalys nori, kad didžioji dalis šių lėšų būtų skiriama kaip negrąžinama parama, bet olandų vadovaujamos šiaurinės valstybės, vadinamos „taupiuoju ketvertu“, reikalauja didesnę dalį pinigų duoti kaip paskolas ir užtikrinti griežtesnę išlaidų kontrolę.

Derybų išvakarėse Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pasiūlė, kad fonde subsidijos sudarytų 500 mln. eurų, o paskolos – 250 mln.

Derybų metu negrąžinamos paramos dalį jis sumažino iki 450 mln. eurų, bet Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) reikalauja tolesnių karpymų.

Ant derybų stalo taip pat yra atskiras daugiau kaip trilijono eurų 2021-2027 metų ES biudžetas.

Raudonos linijos

Baltijos valstybių pozicija yra tokia, kad mes esame pasiruošę kompromisams, bet tie kompromisai negali būti daromi bet kokia sąskaita be raudonų linijų.

G. Nausėda sekmadienio popietę sakė, kad Baltijos šalys yra pasirengusios kompromisams, tačiau pridūrė, kad jos turi „raudonų linijų“ dėl paramos žemės ūkiui.

„Baltijos valstybių pozicija yra tokia, kad mes esame pasiruošę kompromisams, bet tie kompromisai negali būti daromi bet kokia sąskaita be raudonų linijų“, – kalbėjo prezidentas.

„Yra fondai, su kurių sumažinimu mes nesutiksime ir dėl tos priežasties, net jei taip ir atsitiktų, turėsime kontrpasiūlymų, kurie pirmiausia yra susiję su didesne parama žemės ūkiui“, – sakė G. Nausėda.

Šeštadienį atnaujintame ES biudžeto projekte Lietuvai pasiūlyta papildoma 125 milijonų eurų parama žemės ūkiui, kaip dalinė kompensacija dėl mažesnių tiesioginių išmokų ūkininkams.

Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Viršūnių susitikimo pradžioje G. Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.

Ar susitarti pavyks?

Lietuvos vadovas sakė, kad susitarimą pasiekti yra įmanoma, tačiau jis nėra garantuotas. G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad blogėjant koronaviruso situacijai ateityje surengti fizinį susitikimą ES vadovams gali tapti sunkiau.

„Esame pasirengę čia būti tiek, kiek reikia iki pergalingos pabaigos. Na, bet jei nesimatys kol kas tos pabaigos, esame pasirengę vėl susitikti greitai, jeigu tai bus įmanoma dėl prastėjančios koronaviruso situacijos. Kaip žinote, ji negerėja ir galimas dalykas, kad gali vėl  tekti pereiti prie video formatų“, – sakė G. Nausėda.

Vadovų sekmadienio plenarinė sesija buvo suplanuota 13 val. Lietuvos laiku, tačiau vietoj iki šiol vyko susitikimai siauresnės grupėse. Pagal paskutinius planus, sesija turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 18 val. 30 min.

Baltijos šalių vadovai galimus kompromisus sekmadienį atskiruose susitikimuose jau aptarė su „taupiojo ketverto“ lyderiais, Europos Vadovų Tarybos pirmininku Ch. Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Kiti biudžeto skaičiai

Esame pasirengę čia būti tiek, kiek reikia iki pergalingos pabaigos.

Neskaitant žemės ūkio, šeštadienį atnaujintame ES biudžeto projekte pasikeitė dar viena Lietuvai svarbi eilutė – Ch. Michelis sutiko nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Kitais Lietuvai svarbiais klausimais – dėl vadinamosios sanglaudos paramos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbų finansavimo – pokyčių kol kas nenumatoma.

Vadinamoji sanglaudos parama 2021–2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.

Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams naujoje finansinėje perspektyvoje siūloma skirti 490 mln. eurų.