„Turime priimti sprendimus, kad užkirstume kelią (žemės ūkio produktų – BNS) importui ir pirmiausia norėčiau paraginti kolegas imtis ekonominių priemonių, papildomų tarifų, kad šis importas iš Rusijos ir Baltarusijos taptų tiesiog nekonkurencingas“, – trečiadienį Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Manau, kad turėsime (siūlymo – BNS) tekste tekstą apie ribojimą žemės ūkio produktų. (...) Esame suinteresuoti, kad išimčių būtų kiek galima mažiau“, – Lietuvos žurnalistams pridūrė šalies vadovas.

Jis tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) taip pat įdiegs platesnį griežčiau apmokestinamų žemės ūkio produktų apibrėžimą, bet, anot G. Nausėdos, „natūralu, kad kai kurios valstybės turi savo interesų, savo išlygų, ir tokiais atvejais tenka ieškoti kompromiso“.

Briuseliui balandžio pirmoje pusėje pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.

EK siūlymu, muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais kovą siūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams dabar netaikomi jokie ES importo muitai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.