„Sutikime, kad, skirtingai nuo biudžetinių organizacijų, (...) verslo organizacijos, įmonės ilgus metus turėjo tikrai labai gerą laikotarpį. Ir pelningumo rodikliai, ir visi kiti likvidumo rodikliai rodė, kad verslas turėjo auksinį metą keletą metų iš eilės. Turbūt tikrai nėra taip, kad (...) 5-6 metus iš eilės augant tokiu tempu kelios savaitės gali tiek išmušti iš vėžių, kad verslas sako: „Viskas, čia pat užsidarau ir nebegaliu dirbti“. Suprantu, yra įtampa, reikia naudoti išteklius, kurie galbūt buvo numatyti kitiems tikslams, bet sutikime, kad tą įtampą išgyvename visi“, – laidoje „Delfi“ Dėmesio centre sakė šalies vadovas.

„Negali būti taip, kad vienos iš mūsų visuomenės grandžių problemos bus sprendžiamos absoliučiai visų kitų sąskaita“, – tikino prezidentas.

Dabar geresnės galimybės pasinaudoti ES parama

G. Nausėda sako, kad Lietuva šiuo metu turi geresnes galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) finansine parama, nei turėjo per 2008–2010 metų finansinę krizę.

„Šitoje vietoje aš matau esminį skirtumą, palyginti su 10-12 metų senumo įvykiais, kuomet neturėjome tokių galimybių, kaip šiuo metu, pasinaudoti ES finansine parama, ES stabilumo mechanizmo lėšomis. Todėl aš manau, kad mums reikia bandyti ir išnaudoti visus savo privalumus, aukštą kredito reitingą skolinantis finansų rinkoje“, – „Delfi“ laidai „Dėmesio centre“ sakė G. Nausėda.

Tikrai neatsitiks taip, kaip atsitiko 2009 metais, kuomet teko mokėti didžiulę kainą už skolintus išteklius.

Prezidento teigimu, Lietuva turi visas galimybes skolintis ir kitais alternatyviais būdais.

„Tikrai neatsitiks taip, kaip atsitiko 2009 metais, kuomet teko mokėti didžiulę kainą už skolintus išteklius, kadangi alternatyvos buvo ribotos arba tiesiog nenorėta tomis alternatyvomis pasinaudoti“, – sakė G. Nausėda.

Seimas antradienį priėmė ekonomikos skatinimo paketą, kurį sudaro 2,5 mlrd. eurų. Vyriausybei taip pat suteikta teisė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Trūksta koordinuotos komunikacijos

G. Nausėda sako, kad visuomenės informavime ekstremalios situacijos metu akivaizdžiai trūksta koordinuotos komunikacijos.

Pasak šalies vadovo, centrinė valdžia turi teikti visokeriopą pagalbą savivaldybėms, nepaisant to, kuriai partijai priklauso miesto meras.

„Akivaizdžiai trūksta koordinacijos ir, sakydamas taip, turiu omenyje ne tik atskiras valdžios institucijas, bet, pavyzdžiui, ir regioninį lygmenį, kuomet centrinės valdžios institucijos gana sunkiai susišneka su atskirų savivaldybių merais. Ypač tų savivaldybių, kurios patiria šiuo metu tuos didžiausius išmėginimus arba spaudimą“, – penktadienį interviu „Delfi“ laidoje „Dėmesio centre“ sakė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, norėtųsi matyti geresnę komunikaciją tarp centrinės valdžios ir sunkumus patiriančių miestų, pavyzdžiui, Klaipėdos.

Dar svarbiau – kad mes neskirstytume savivaldybių pagal tai, kokios partijos merai ten vadovauja, o pagal tai, koks yra jų prioritetiškumas.

„Norėtųsi geresnės koordinacijos matant klaidą. Ne dėl to, kad aš ten gimiau (Klaipėdoje. – ELTA), bet dėl to, kad turime daug užkrėtimo atvejų ten ir, dar svarbiau, vyksta keltai. Lietuviai vis dar grįžta namo, naudojantis viena iš nedaugelio galimybių, kaip tą galima padaryti, ir reikia pasiruošti šitam srautui žmonių, kuris nuolat pasipila iš keltų. Ten yra ir užsienio piliečiai, reikia juos konvojuoti, palydėti iki sienų, reikia patikrinti jų sveikatą. Reikia duoti visas instrukcijas, kurios būtinos“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad, esant poreikiui, miestams padės kariuomenė ir valstybė tiek žmonėmis, tiek finansais, tiek transportu.

„Dar svarbiau – kad mes neskirstytume savivaldybių pagal tai, kokios partijos merai ten vadovauja, o pagal tai, koks yra jų prioritetiškumas“, – pridūrė G. Nausėda.

„Tikiu, kad (...) visi mylime Lietuvą. Nepriklausomai nuo to, ar esame dešinysis, ar kairysis. Leiskime kitiems mylėti Lietuvą taip pat, negalvokime, kad vieninteliai galime išspręsti problemas, tikėkime, kad galime kur kas geriau spręsti jas, nekaltindami vienas kito, o kartu dirbdami. Po to galėsime grįžti prie to, ko negalime, – politinės konkurencijos ir kitų dalykų“, – pridūrė šalies vadovas.

Prašys Norvegijos paskolinti Lietuvai reagentų

G. Nausėda prašys Norvegijos atstovų, kad šie paskolintų reagentų Lietuvai. Pasak šalies vadovo, tai padėtų Lietuvai laimėti daugiau laiko kovoje su koronavirusu.

„Ypatingai atkreipčiau dėmesį į medicininės įrangos, reagentų trūkumą. Ties tuo klausimu tenka net įsitraukti dirbant su tomis šalimis, kurios galėtų mums pademonstruoti savo draugiškumą. Po mūsų interviu kalbėsiuosi galimai su Norvegijos atstovais, galbūt jie mums galėtų laikinai padėti, kol reagentų partija mūsų užstrigo keliaudama. Grynas paskolinimo faktas, kuris padėtų mums laimėti laiko“, – teigė prezidentas.

ELTA primena, kad Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis penktadienį ryte teigė, kad reagentų, reikalingų diagnozuoti koronavirusą, Lietuva sulauks kitą savaitę.