Pasisakė apie neįgaliųjų užimtumą: skiriami milijonai, tačiau rezultato nematyti

„Esminiai bruožai, iš kurių visi tikimės daugiausiai naudos, tai yra to vadinamo bedarbio statuso išskyrimas į pasiruošusio, ieškančio darbo ir nepasiruošusio darbo rinkai, kankinamo kažkokių priklausomybių, puldinėjamo antstolio žmogaus, kuriam pirmiausiai reikia viso spektro kitų pagalbos priemonių, kad jis ir norėtų, ir galėtų dirbti“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.

„Nenoriu būti pernelyg kritiškas, to žingsnio reikėjo, nes yra labai daug piktnaudžiavimo užimtumo schema, nes daug žmonių dirba šešėlyje, bet ateina į Užimtumo tarnybą tik dėl sveikatos draudimo ar panašiai“, – pridūrė jis.

Vis tik socialdemokratas aiškino, kad viena Užimtumo reformos dalis yra silpnai dengta arba mažai reformuojama, tai yra neįgaliųjų užimtumas. Pasak jo, daugybė milijonų eurų yra skiriama šiai sričiai, tačiau rezultato nesimato.

„Čia bus reformos antra dalis, kur dar kai kurie teisės aktai ateis į Seimą, bet čia tikimės didesnio dėmesio ir novatoriško požiūrio, nes ten dabar, nors pinigų numatyta, bet pridėta daug saugiklių“, – sakė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas.

G. Paluckas mano, kad neįgaliųjų užimtumas nėra vien darbdavių mąstymo problema, bet ir tam tikrų apribojimų arba saugiklių klausimas. Anot jo, jeigu darbdavys ryžtasi prisiimti tam tikrus sunkumus, nesklandumus, pritaikyti darbo vietą arba prisitaikyti prie negalią turinčio žmogaus specifikų, tai papildomai gauna ne tik kažkokią finansinę pagalbą, kas yra gerai, bet ir įsipareigojimą bent šešiems mėnesiams.

„Manau, valstybė galėtų prisiimti didesnę riziką to, kad kai kuriais atvejais galbūt pamėgins verslas, bet nepavyks ir panašiai, bus tiesiog didesnis lankstumas ir verslas mažiau bijos įsipareigoti, nes čia yra ne tik Vilniaus, Kauno, bet ir regionų klausimas“, – tvirtino parlamentaras.

„Tu gausi tą paramą, bet jeigu iš tavęs dėl kažkokių susiklosčiusių aplinkybių tą paramą atims už šešis mėnesius, tai čia irgi neskatina. Yra momentai, į kuriuos reikia pažiūrėti lanksčiau“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, kuriose siūloma Užimtumo tarnybos klientus skirstyti į pasirengusius ir besirengiančius darbui. Pasirengusiems asmenims iš karto būtų siūlomas darbas, o besirengiantiems nustatomos priežastys, trukdančios susirasti darbą, ir ieškoma, kaip jas pašalinti.

Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama kuo greičiau padėti ieškantiems darbo ir jį siūlantiems surasti vieniems kitus. Tarpininkavimo paslaugos bus teikiamos tik ieškantiems darbo, o ne formaliai registruotiems Užimtumo tarnyboje.

Taip pat bus didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 eurų) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.

Darbo pasiūlymai bus teikiami, atsižvelgiant į ankstesnį bedarbio darbo užmokestį, dabar nėra atsižvelgiama. Pirmus 3 mėnesius turės būti siūlomas ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o 4–9 mėnesiais – 60 proc.

Visais atvejais siūlomas darbo užmokestis negalės būti mažesnis už gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.