- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neapibrėžtumas dėl karo prieš Ukrainą padarinių tampa vienu svarbiausių privačių investicijų barjeru bei ekonomikos plėtros trikdžiu, Baltijos šalių centrinių bankų seminare kartu su Europos investicijų banku (EIB) kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus. Jo vertinimu, itin svarbu, kad būtų greitai ir kokybiškai įdarbintos viešosios investicijos į ekonomikos transformaciją – skaitmenizaciją ir energetinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.
„Viešosios investicijos padės prasklaidyti ekonomiką gaubiantį neapibrėžtumą, tačiau tam, kad transformacija skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos link vyktų visu greičiu, reikalinga šioms investicijoms draugiška finansų sistema. Centrinių bankų ir reguliuotojų uždavinys – skatinti tokios finansų sistemos plėtrą“, – Lietuvos banko pranešime cituojamas G. Šimkus.
Tiek Baltijos šalių centrinių bankų, tiek Europos investicijų banko atliekamos apklausos ir tyrimai rodo, kad neapibrėžtumas dėl ateities verslo atstovų minimas kaip vienas didžiausių barjerų investicijoms. Aplinkoje, kurioje privatusis verslas yra atsargus ar net negali planuoti investicijų dėl išaugusio neapibrėžtumo, aktyvesnio vaidmens turėtų imtis valstybė.
Valstybės investicijų programoje numatyta iki 2023 m. viešosioms investicijoms skirti 3,2 mlrd. eurų. Papildomai investicijas dar labiau padidinti turėtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, kurių Lietuvai šiuo metu numatyta 2,2 mlrd. eurų.
Išmintingai jomis pasinaudojus, galėtų būti sumažintas šiuo metu tvyrantis neapibrėžtumas dėl investicijų, suformuotas solidžios apimties užsakymų verslui paketas ir užkurtas ekonomikos atsigavimo variklis. Kartu viešasis sektorius su tikslingomis, ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančiomis ir ūkį modernizuojančiomis investicijomis padėtų tvirtą pagrindą ateities ekonomikos augimui, pažymi Lietuvos bankas.
Šios viešosios investicijos ne užgožtų, o paskatintų ir privačiąsias. Finansų sistema turi būti pasirengusi finansuoti tokias investicijas. Pasak G. Šimkaus, siekdamas paskatinti finansų rinkos plėtrą, Lietuvos bankas plėtros klausimus patikėjo specializuotam užduočių − Finansų rinkos plėtros − centrui. Jis ieškos būdų, kaip stiprinti esamus finansų rinkos dalyvius ir pritraukti naujų, skatins tvarią FinTech plėtrą, įgyvendins kapitalo rinkos plėtros priemones.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
22 proc. apklaustų darbdavių neplanuoja įdarbinti žmogaus su negalia
Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė tvirtina, kad asociacija stengiasi šviesti visuomenę bei drąsinti žmones su negalia dirbti, tačiau šie žmonės susiduria su problemomis įsidarbinant tiek dėl blogų patir...
-
„Swedbank“ ekonomistė: perkamosios galios sumažėjimą lėmė atostogų, o ne infliacijos efektas3
Nors Statistikos departamento duomenys rodo mažmeninės prekybos rodiklių prastėjimą, „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė tvirtina, kad drastiško mažėjimo nebuvo ir jis išlieka minimalus. ...
-
Taivano bendradarbiavimo technologijų srityje pažadai Lietuvai – tik neišsipildysiančios iliuzijos?5
Lustų reikia visiems ir kasdien, nes jie yra kiekviename elektronikos įrenginyje, todėl jie ir yra vadinami XXI-ojo amžiaus nafta. Iki šiol lustų gamyba koncentruota trijose pasaulio šalyse – JAV, Pietų Korėjoje ir Taivane, pasakojam...
-
Vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija auga ir dėl ES sankcijų1
Pastaraisiais mėnesiais susidarančios ilgos vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija dar labiau auga dėl pailgėjusios patikros įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Maskvai ir Minskui, sako Lietuvos muitinė. ...
-
Kauno rajonas – tarp darnios energetikos plėtotojų lyderių2
Pagal savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimą ir pasiektą pažangą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse 2021 m. Kauno rajonas užėmė trečią vietą, surinkęs 51,...
-
Individualių namų atnaujinimui skiriamos dar 10 mln. eurų paramos2
Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo gyvenamąjį namą, jau gali prašyti paramos. Šiais metais iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. ...
-
„Litgrid“ praneša, jog birželį elektra Lietuvoje brango 36 proc.1
Sumažėjus atsinaujinančių energijos išteklių bei išaugus šiluminių elektrinių gamybai vidutinė elektros kaina Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, augo 36 proc. iki 223 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė &bdqu...
-
Pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį pusmetį buvo neigiama
Šalies antros pakopos pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiama ir, išankstiniais duomenimis, buvo minus 13,47 proc. ...
-
Name niekas negyvena, o sąskaitos už elektrą – tūkstantinės: kaip paaiškinti?11
Parduodamame name nuo šiemet nėra nei baldų, juolab gyventojų. Jau pusmetį kosmines sąskaitas už šildymą gaunanti panevėžiečių šeima elektros sąskaitų išklotinę dėlioja ant grindų ir neranda nei logikos, nei paai&sca...
-
Ekonomistas: Vakarų Europoje labai rimtai svarstomas katastrofinis scenarijus
Jei Rusija visiškai sustabdytų gamtinių dujų tiekimą Europai, daug dujų suvartojančios pramonės šakos kai kuriose šalyse keletui mėnesių būtų uždarytos, mano ekonomistas Algirdas Bartkus. Anot jo, Europai tai būtų „kata...