„Mano asmenine nuomone, nėra priežasčių, kodėl neturėtume nesvarstyti palūkanų normų didėjimo šiuo metu“, – penktadienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, kalbėjo G. Šimkus.

Lietuvos banko vadovas akcentuoja, kad diskusijos dėl palūkanų normų bus grindžiamos duomenimis, kuriuos ECB turės po skatinamosios TPP programos užbaigimo.

„Bet sprendimai, be abejo, bus priimti, remiantis ta informacija, kuri bus prieinama sprendimo priėmimo metu. Čia svarbu. Tik pirmiausia, turėsime užbaigti turto pirkimo programą“, – tvirtino G. Šimkus.

Vis tik ECB Valdančiosios tarybos narys pažymi, kad trečią metų ketvirtį numatytas programos užbaigimo terminas nereiškia, jog ji bus nutraukta tik artėjant rugsėjui.

„Tas „trečią ketvirtį“ nereiškia, kad ketvirčio pabaigoje. Tai yra nuo iki. Tai gali būti pakankamai greitai“, – pridūrė jis.

Pasak Lietuvos centrinio banko vadovo, palūkanų normų didinimo poreikį diktuoja ir kainų augimo dinamika.

„Labai svarbu, kad underlying infliacija pradeda kelti galvą ir iškėlė galvą virš 2 proc. Čia man yra labai svarbus faktorius“, – aiškino jis.

Tačiau Lietuvos atstovas ECB Valdančiojoje taryboje pabrėžia, kad euro zonos pinigų politikos nereikėtų vertinti tik pagal sprendimus dėl palūkanų normų. Jo teigimu, tos pačios turto pirkimo programos užbaigimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

„Nėra taip, kad pinigų politikos darymas prasideda nuo palūkanų normų. Ji jau vyksta ir jos normalizavimas vyksta ilgą laiką. Ir mes matome, kad tai atsispindi rinkos dinamikoje, palūkanų normose“, – tikino G. Šimkus.

ELTA primena, kad ketvirtadienį vykusiame posėdyje ECB Valdančioji taryba nusprendė, jog po jos paskutinio posėdžio gaunami duomenys sustiprina jos vertinimą, jog trečią ketvirtį reikėtų pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą pagal jos turto pirkimo programą. Pinigų politika priklausys nuo gaunamų duomenų ir Valdančiosios tarybos nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo.

Kaip ir prognozuota, ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.

Balandį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, gegužę – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o birželį – už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Valdančioji taryba nusprendė, kad po jos paskutinio posėdžio gaunami duomenys sustiprina jos vertinimą, jog trečią ketvirtį reikėtų pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą pagal TPP. Trečią ketvirtį grynųjų pirkimų apimtys priklausys nuo turimų duomenų ir atspindės Valdančiosios tarybos nuolat atliekamą perspektyvos vertinimą.

Bet kokie ECB pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi laipsniškai. ECB pagrindinių palūkanų normų raidą ir toliau lems Valdančiosios tarybos ateities gairės ir jos strateginis įsipareigojimas vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti infliaciją ties 2 proc. lygiu.

Atitinkamai, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis tol, kol ji neįsitikins, jog infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė 2 proc. lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties 2 proc. lygiu.