Pasak ministrės, biudžeto deficitas praėjusiais metais buvo gerokai didesnis, o valstybės išlaidų sumažinimas gali būti skausmingas.

„Apskritai turėjom didelį deficitą ir bet koks jo greitas susitraukimas yra pakankamai skausmingas išlaidų prasme ir turbūt niekas nenori tokio diržų veržimosi, kuris galėtų nutikti“, – „Žinių radijui“ kalbėjo finansų ministrė.

G. Skaistės teigimu, ES atlaisvinus fiskalinės drausmės taisykles, Lietuva gali sau leisti biudžeto deficitą mažinti palaipsniui.

„Jeigu mes šiandien turime laisvesnes galimybes dėl fiskalinės drausmės taisyklių netaikymo visoje ES, galime sau leisti tiesiog išdėlioti savo grįžimą prie tvaraus subalansuoto biudžeto per vidutinį laikotarpį, kad nebūtų kažkokių griežtų priemonių imamasi“, – teigė G. Skaistė.

ES fiskalinės taisyklės nurodo, kad valstybės narės biudžeto deficitas laikomas perviršiniu, jei yra didesnis nei 3 proc., tačiau ateinantiems metams ši nuostata negalioja. G. Skaistės teigimu, 2023 metais ES fiskalinės taisyklės vėl bus pritaikytos, tad per ateinančius metus neigiamą biudžeto balansą reikės sumažinti. Dėl to, anot ministrės, Vyriausybėje vyksta diskusijos dėl galimų mokestinių pertvarkų.

„Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, jei mes norime subalansuoti ilgalaikius įsipareigojimus ir tvarias pajamas, tam tikrų pokyčių galbūt reikės imtis. Čia Vyriausybė diskutuoja ir apie žaliuosius mokesčius, žaliąją pertvarką (...) manau, kad tų diskusijų turėsime ir vėliau, tiek kalbant apie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą, tiek turbūt ir kitais aspektais. Bet ne anksčiau kaip nuo 2023 metų“, – sakė ministrė.

ELTA primena, kad pirmadienį Vyriausybė pristatė ateinančių metų biudžetą, kuriame numatytos išlaidos 2,6 mlrd. eurų viršija pajamas. Biudžete numatyta skirti 2,05 proc. BVP krašto apsaugai, 229 mln. eurų bus skirta švietimui, iš kurių 129 mln. eurų – pedagogų algoms kelti.

Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų, iš jų 30,8 mln. eurų atsieis MMA kėlimas nuo 642 iki 730 eurų. Mažų koeficientų padidinimas dėl MMA didinimo kainuos 27,6 mln. eurų. Taip pat planuojama 4 eurais kelti pareiginės algos bazinio dydį, kas biudžetui kainuos 86,1 mln. eurų. Norint padidintų maksimalų taikytiną NPD nuo 400 iki 460 eurų valstybės biudžetui atsieitų 74,1 mln. eurų, skaičiuoja ministerija.