- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerijos parengtas atnaujintas gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelis yra socialiai jautresnis nei ankstesnis pirminis pasiūlymas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Vasarą buvome pateikę pirminį projektą, vėliau sulaukėme daug pastabų ir atsižvelgdami į jas pakoregavome šiek tiek įstatymo projektą. Manau, kad projektas tapo socialiai jautresnis – pusė pirmojo būsto savininkų už nekilnojamą turtą mokesčio nemokės, taip pat socialiai remtini asmenys ir pensininkai galės atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo, jeigu tokį prašymą pateiks“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
Finansų ministerija trečiadienį pranešė, jog naujas NT mokesčio modelis numato, kad žmogus už būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos), mokesčio nemokėtų. Ankstesniame ministerijos siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas.
„Tai reiškia, kad pusei žmonių pirmasis būstas būtų neapmokestintas“, – sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, kartą per metus mokamas vidutinis mokestis visoje Lietuvoje būtų 14 eurų.
Pasak ministrės, anksčiau siūlyto 0,03 proc. tarifo atsisakyta atsižvelgus į kai kurių institucijų pasiūlymus bei siekiant labiau atliepti pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius: „Jeigu būsto vertė santykinai yra nedidelė, tokiu būdu siūloma tiesiog, kad žmonėms, kurie turi nedidelės vertės būstą, nereikėtų už jį mokėti“.
Kaip ir pirminiame projekte, būsto vertei siekiant nuo vienos iki dviejų medianų, tarifas būtų 0,06 proc., virš dviejų medianų – 0,1 proc. Tuo metu antras ir paskesnis būstai, pasak ministrės, būtų apmokestinti 0,1–1 proc. tarifu – jį nustatytų savivaldybės.
„Jeigu, tarkime, Vilniuje vidurinė vertė yra 60,1 tūkstančio eurų, taip tarp 60,1 tūkstančio ir 120,2 tūkstančio eurų vertės pagal Registrų centro vertinimą būtų taikomas 0,06 procento tarifas, o virš 120 tūkstančių būtų taikomas 0,1 procento tarifas“, – aiškino finansų ministrė.
Pasak G. Skaistės, mokesčio sumai neviršijant 5 eurų, gyventojas nuo mokesčio būtų atleistas.
Kaip ir pirminiame pasiūlyme, būtų apmokestinimas kiekvienas gyventojų NT objektas, o ne bendra jų vertė, o pajamos tiek iš komercinio, tiek iš nekomercinio turto apmokestinimo keliautų į savivaldybių biudžetus.
„Manau, kad šis sprendimas yra tvirtas žingsnis į tą pusę, kurią mums rekomenduoja visos tarptautinės institucijos. Taip pat tai yra naujas tvarus pajamų šaltinis savivaldybėms, sustiprinantis jų finansinį savarankiškumą“, – teigė G. Skaistė.
„Manome, kad tokiu būdu savivaldybės būtų suinteresuotos prisidėti prie infrastruktūros išlaikymo, kokybės gerinimo, o to nekilnojamo turto vertė savivaldybėse taip pat augtų“, – sakė ministrė.
Anot G. Skaistės, mokesčio deklaracijas suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagal Registrų centro duomenis.
Jos teigimu, įstatymas įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmą kartą gyventojai mokestį turėtų mokėti 2026 metais. G. Skaistė tikisi, kad Seimą patobulintas projektas galėtų pasiekti pavasario sesijoje.
„Jeigu Seimą projektas pasiekia ateinančių metų pavasario sesijoje, kol įstatymas bus priimtas, natūralu, kad tam tikrą laiką reikia palikti jo įsigaliojimui ir jo įgyvendinimo pasirengimui“, – teigė ministrė.
Pasak jos, koalicijos partneriai atnaujintą NT mokesčio projektą preliminariai įvertino pozityviai, tačiau dėl konkrečių detalių dar bus diskutuojama.
„Dėl konkrečių detalių, manau, mes tuos pokalbius turėsime dar turėti, todėl manau, kad dar turėsime diskusijų iki Seimo pavasario sesijos“, – teigė ministrė.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę elektros kaina mažėjo 32 proc., dujos pigo 8,7 proc.1
Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 32,7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 8,7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
LEA: degalai per savaitę Lietuvoje brango 3 centais
Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo trimis centais, tačiau degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Kelių direkcija imasi įgriuvusio Kėdainių tilto padarinių šalinimo
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) penktadienį pranešė inicijavusi įgriuvusio pagrindinio į Kėdainius vedančio tilto per Nevėžį padarinių pašalinimo darbus, po jų žada vertinti, ar jis tinkamas eksploatacijai. ...
-
Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti: ką svarbu žinoti?
Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Labai svarbu, kad visi įtrauktieji priimtų sprendim...
-
Lukiškių kalėjimo nuomos sutartis pratęsta iki 2025-ųjų
Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos sutartis su renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupe pratęsta trims metams, nuomos kaina didėja 9 proc., iki 31 tūkst. eurų per mėnesį, prane...
-
Lietuvos bankas: būsto kainos šiemet augs mažiau nei 20 proc.1
Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinant bazines palūkanų normas bei kartu augant Europos tarpbankinių palūkanų normai („Euribor“), Lietuvos banko vadovas sako, kad šiemet būsto kainos vis dar augs, tačiau augimas turėtų būt...
-
Lietuvos banko vadovas: augančios maisto kainos naudingos visai gamybos grandinei2
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad augančios maisto produktų kainos Lietuvoje buvo naudingos visai maisto gamybos grandinei – nuo žaliavų gamintojų iki pardavėjų. ...
-
Europos Sąjungos investicijos Lietuvoje pernai siekė 208 mln. eurų
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2022 metais į Baltijos šalis investavo rekordinę sumą – 358 mln. eurų, iš jų 208 mln. eurų – į 11 projektų Lietuvoje. ERPB teigimu, tai didžiausia jos investicija šalyj...
-
G. Šimkus: kintamos palūkanos didina bankų pajamas ir pelną
Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, kintamos palūkanos yra viena i&...
-
G. Skaistė: pernai eksportą didinęs Lietuvos verslas atlaikė karo iššūkius
Beveik prieš metus Rusijos pradėto karo Ukrainoje iššūkiams Lietuvos ekonomika buvo atspari, nes kūrybingas šalies verslas rado naujų eksporto rinkų, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...