- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Reaguodama į kritiką, kad Finansų ministerija pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą jo nederindama su socialiniais partneriais bei suinteresuotomis institucijomis, finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad atskirų plano komponentų viešinimas vyko pastaruosius keletą mėnesių.
„Kalbant apie viešinimo procesą, (...) susiformavo tam tikras įsivaizdavimas, kad Finansų ministerija turėjo parengtą planą ir slėpė jį kažkur giliai stalčiuje keletą mėnesių. Noriu pasakyti, kad viešinimas atskirų komponentų jau vyko keletą mėnesių. (...) Atskiri komponentai būdavo pristatomi ir socialinių partnerių renginiuose, ir Seimo komitetuose: ne vieną kartą atskiros ministerijos su savo kuruojamais komponentais dalyvavo Seimo komitetų posėdžiuose ir pristatydavo tas reformas, kurios numatomos įgyvendinti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė ji.
Anot finansų ministrės, integruotas planas buvo parengtas balandžio 10 d.
Kalbant apie viešinimo procesą, (...) susiformavo tam tikras įsivaizdavimas, kad Finansų ministerija turėjo parengtą planą ir slėpė jį kažkur giliai stalčiuje keletą mėnesių.
„Finansų ministerija integruotą planą, kuomet jau visi komponentai buvo pateikti Europos Komisijai (EK), turėjo balandžio 10 d. Tuomet paskutinis inovacijų ir mokslo komponentas penktadienį buvo išsiųstas EK derinimui. Tada galima sakyti, kad visi komponentai tuomet buvo baigti ir sudėti į vieną planą“, – sakė ji.
G. Skaistė pažymėjo, kad finalinį planą nuspręsta viešinti jau po to, kai buvo gautas pritarimas iš atsakingų EK institucijų.
„Praėjusį antradienį kalbėjomės su EK viceprezidente Margrethe Vestager, kurios klausiau, ar iš tiesų mūsų pateiktos reformos yra tokios, kurios yra tinkamos finansuoti, nes, mano nuomone, paviešinti reformas (...) nėra visai korektiška.
Jos pasakymas buvo, kad mūsų Vyriausybės programa yra pakankamai ambicinga, ir tos reformos, kurios buvo pateiktos EK, yra tinkamos finansuoti ir turėtume kalbėti apie tam tikrą techninį tam tikrų horizontalių prioritetų papildymą bei techninių detalių sutvarkymą“, – teigė ji.
„Taigi integruotas planas visuomenei buvo pristatytas praėjus mažiau kaip savaitei, kai jis buvo visiškai užbaigtas“, – pridūrė G. Skaistė.
Kalbėdama apie pristatyto „Naujos kartos Lietuvos“ plano lėšų paskirstymą, finansų ministrė akcentavo, kad šio fondo finansuojamos sritys priklauso nuo ES Atsigavimo fondo nustatytų privalomų jo sudedamųjų dalių.
„Šio fondo išskirtinumas tas, kad pirmiausia Europos Sąjungos Atsigavimo fondas (Recovery and Resilience Facility, RRF) reglamentuoja atskirus komponentus: kad ne mažiau kaip 37 proc. turi būti skiriami žaliajai pertvarkai, ne mažiau kaip 20 proc. turi būti skiriama skaitmenizacijos prioritetui, ir visos kitos dalys turi būti nukreiptos Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimui. Todėl tai, kas gali būti finansuojama iš šio fondo, yra ganėtinai apibrėžtas problemų laukas“, – teigė ji.
G. Skaistė išskyrė, jog šiuo atveju dėmesio centre – mokesčių sistemos gerinimas, švietimo ir sveikatos priežiūros sistemų kokybės bei efektyvumo didinimas, įperkamumo rekomendacijų įgyvendinimas, taip pat dėmesys inovacijoms bei mokslo ir verslo bendradarbiavimui.
G. Skaistės teigimu, dalis Vyriausybės plane numatytų reformų bus vykdomos iš kitų finansavimo šaltinių nei ES Atsigavimo fondas.
„Daromos investicijos yra aiškiai susijusios su reformomis, kurios yra tvirtinamos EK. Todėl ne viskas, ką mes kartais surašome į gražių norų sąrašą, ar net ką surašome į Vyriausybės programos priemonių planą, kas turėtų būti padaryta per ateinantį laikotarpį, ir galėtų būti vadinama reforma ir dėl to turėtų būti finansuojama būtent iš šio finansavimo šaltinio.
Dėl to pristatant nacionalinio fondo apimtis ir komponentus buvo aiškiai pasakyta, kad tai yra tik vienas iš finansinių šaltinių, ir bendrai pažangai yra skiriama virš 6 mlrd. eurų per ateinančius laikotarpius, iš kurių šis fondas sudaro tik 2,25 mlrd. eurų“, – sakė ji.
„Visi, kurie savęs nemato plane, turėtų suprasti, kad valstybės pažanga yra finansuojama iš įvairių šaltinių, ir, jeigu nėra finansuojama iš šio šaltinio, dar nereiškia, kad niekas apskritai nebus daroma“, – akcentavo G. Skaistė.
Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.
Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc. arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).
Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.1
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių10
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...
-
Registrų centras: e. aukcionuose šiemet parduota 74 proc. daugiau turto
Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: nežinia, ar dėl gynybos mokesčio susitarsime iki Seimo rinkimų3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarim...