„Diskutuojant su investuotojais, ypač su tais, kurie perka valstybės vertybinius popierius, jų pirmi klausimai apie investicinę aplinką Lietuvoje yra tikrai ne apie mokestinę sistemą, bet būtent apie mūsų krašto saugumą, energetinį saugumą ir Lietuvos atsparumą esantiems iššūkiams“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Skaistė.

„Todėl manome, kad krašto apsaugos finansavimo sustiprinimas, pasirengimas gintis, pasirengimas priimti sąjungininkus stiprina Lietuvos investicinę aplinką, o ne atvirkščiai“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, investicinė aplinka priklauso ne tik nuo „vieno ar kito laikino solidarumo įnašo“.

„Investicinė aplinka priklauso pirmiausia nuo Lietuvos atsparumo ir pasirengimo kitiems iššūkiams, kurie gali nutikti. Investuotojai nuolat klausia apie mūsų pasirengimą gintis ir energetinio saugumo iššūkius“, – teigė G. Skaistė.

Investicinė aplinka priklauso pirmiausia nuo Lietuvos atsparumo ir pasirengimo kitiems iššūkiams, kurie gali nutikti.

„Tikiu, kad šio įstatymo įgyvendinimas prisidės, kad ta investicinė aplinka būtų geresnė“, – pridūrė ji.  

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus  taip pat teigė manantis, kad solidarumo įnašas nepaveiks šalies investicinės aplinkos.

„Jeigu mes kalbame apie naujus rinkos dalyvius, kurie galbūt ateis kažkada ateityje, greičiausiai jie ateis arba jie gautų licenciją tada, kai to solidarumo įnašo nebūtų. Mes turime galvoti apie ilgalaikius dalykus“, – teigė G. Šimkus.

„Nemanau, kad pats solidarumo įnašas, turint omenyje, kaip augo grynosios palūkanų pajamos ir pelnas, būtų esminis dalykas vertinant investicinę aplinką“, – pridūrė LB vadovas.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų, tuo metu pateikus pirminį projekto variantą prognozuota, kad bus gauta 510 mln. eurų.

Pasak G. Skaistės, tokią prognozę sumažino sprendimas įnašo netaikyti nuo šių metų pradžios sudaromoms paskolų sutartims.

„Turbūt esminis kriterijus visgi yra tai, kad iš bazės, nuo kurios yra skaičiuojamas solidarumo įnašas, yra išimamas naujas kreditavimas. Buvo tam tikrų pamąstymų, garsių pamąstymų iš bankų sektoriaus dalyvių, kad dėl Vyriausybės sprendimų nukentės ekonomika, nes bus pristabdytas kreditavimas“, – teigė G. Skaistė.

„Norint išvengti bet kokių manipuliacijų šita tema buvo pasiūlyta išimti naujas kredito sutartis iš bazės ir tokiu atveju naujo kreditavimo solidarumo įnašas niekaip nepaveiks“, – pridūrė ministrė.

G. Skaistė tikisi, kad siekdami mokėti mažesnį solidarumo mokestį bankai didins terminuotųjų indėlių palūkanas.

„Solidarumo įnašo dizainas yra toks, kad kuo daugiau pajamų gaunama iš grynųjų palūkanų, tuo mokamas didesnis mokestis. Tokiu atveju norint susimažinti mokėtiną solidarumo įnašą reikėtų didinti terminuotų indėlių palūkanas, kas turbūt yra sveikintinas rezultatas ir to labai tikimės“, – teigė finansų ministrė.

Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.

Tačiau G. Šimkus prognozuoja, kad „Revolut“ atsidurs tarp įnašo mokėtojų: „Mes skaičiuojame, kad bus (...) Tikrai ta suma nebus didelė“.

G. Skaistė tikisi, kad siūlymas įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą sulauks palaikymo Seime, o ar jį palaikys koalicijos partneriai, bus matyti, kai projektas pasieks Seimą. 

„Turbūt pamatysime, kai įstatymas nukeliaus į Seimą“, – sakė ministrė. 

Koalicijos partnerės laisvės frakcijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė balsuodama Vyriausybėje susilaikė – ji atkreipė dėmesį, kad šis sprendimas nepadės šalies investicinei aplinkai.

Tuo metu Seimo opozicijai siūlant dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti, G. Skaistė sako, kad krašto apsauga šiuo metu yra pagrindinis prioritetas.

Ministrė: iš bankų solidarumo mokesčio finansuotinų projektų galutinis sąrašas derinamas

Išplėtus bankų solidarumo mokesčio panaudojimą, iš jo planuojamų finansuoti infrastruktūros plėtros projektų galutinis sąrašas dar derinamas, sako Finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Taip ji kalbėjo trečiadienį, pristatydama projektus, kur galėtų būti panaudotos lėšos, įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą.

„Artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerija pabandys atnaujinti tą sąrašą“, – kalbėjo G. Skaistė.

„Susidarysime projektų įgyvendinimo grafiką, pažiūrėdami, kurie projektai gali būti įgyvendinami sparčiau nei kiti. Manau, kad iki įstatymo priėmimo bus sudarytas konkretesnis grafikas“, – pridūrė ji.

Iki šiol buvo svarstyta lėšas panaudoti dvejopos paskirties infrastruktūros projektams, tokiems kaip keliai, viadukai, oro uostai.

Vis dėlto Krašto apsaugos ministerija pasiūlė lėšas panaudoti ir karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti.

„Siūlome šių lėšų panaudojimą nukreipti į karinio mobilumo, dvigubo panaudojimo transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti“, – pristatant planus Vyriausybėje kalbėjo ministrė.

Skaičiuojama, kad bendras iš solidarumo įnašo poreikis projektams finansuoti siekia 963 mln. eurų, anot ministrės, surinkti planuojama 410 mln. eurų.

Ji įvardijo, jog derinant su Krašto apsaugos ministerija yra identifikuoti konkretūs projektai, kurie „reikalingi sąjungininkų sparčiam atvykimui į Lietuvą“.

Lėšas siūloma skirti kelio „Via Baltica“ iš Lenkijos iki Kauno bei kelio nuo Lenkijos link Vilniaus rekonstrukcijai ir pritaikymui karinei technikai, oro uostų sustiprinimui, siekiant, kad į juos galėtų atvykti didieji orlaiviai.

Taip pat lėšos būtų skiriamos įrengiant įvairias krovos stotelės, rampas, privažiavimo kelius prie Rūdininkų ir Pabradės poligonų, apvažiavimo aplinkkeliui prie Jonavos, tiltų ir viadukų pritaikymui autostradose.

„Yra identifikuoti labai konkretūs projektai. Tikimės, kad su šio projekto įgyvendinimu pavyks paspartinti jų įgyvendinimą ir taip prisidėti, jog būtų sustiprintas krašto saugumas su šio solidarumo įnašo pagalba“, – teigė finansų ministrė.

Jos teigimu, tikimaisi, jog artimiausiu metu KAM pateiks atnaujintą sąjungininkams priimti reikalingos infrastruktūros projektų sąrašą.

„Manau, kad iki įstatymo priėmimo tas grafikas bus sudarytas konkretesnis negu turime šiandien. Šiandien turime tiesiog sąrašą projektų, kurie buvo identifikuoti rengiant Connecting Europe Facility (Europos infrastruktūros tinklų – BNS) priemonei paraiškas, labai aiškūs karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektai, kurie buvo identifikuoti iki šiol“, – sakė G. Skaistė.