„Vienas efektas yra, kad Rusijos ekonomika nukentės ilgesniuoju laikotarpiu, per kelerius metus, ir darant poveikį jos ekonomikai ilgesniuoju laikotarpiu, ir taip silpninant jos galimybes sustiprinti savo kariuomenę. To trumpojo laikotarpio efekto tikėtis šiais metais sudėtinga, tačiau, mano ir daugelio ekonomistų nuomone, poveikis Rusijos ekonomikai bus ženklus ir jis bus matomas tiek vidutiniu, tiek ilgesniuoju laikotarpiu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.

„Todėl Rusijos galimybės sustiprinti savo kariuomenę, prisipirkti naujos ginkluotės, atsistatyti po šio karo ir galbūt inicijuoti dar naują karą Europoje, bus sudėtingos ir susilpnintos“, – pridūrė ji.

Ministrė neigiamai vertina kai kurių šalių kaip, pavyzdžiui, Italijos, bandymus po susitarimo dėl sankcijų importuoti daugiau rusiškos naftos, kol sankcijos neįsigaliojo. Tačiau, iš kitos pusės, anot jos, svarbiausia tai, kad susitarimas po ilgų ir sudėtingų derybų buvo rastas.

„Jeigu neįmanoma susitarti dėl trumpojo laikotarpio, kad efektas būtų greitas ir staigus, nes tikrai kai kurioms šalims sudėtinga persiorientuoti, tai, man atrodo, labai svarbu, kad sutarimas rastas dėl to, ką darysime toliau ir kaip eisime nuo ateinančių metų“, – sakė politikė.

Labai svarbu įgyvendinti tą planą, apie kurį kalbėjo Europos Komisija, t. y. „REPowerEU“, kaip per keletą metų tos priklausomybės atsisakyti.

Ji taip pat išskyrė, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) yra kalbama ne tik apie rusiškos naftos, bet ir dujų atsisakymą kelerių metų laikotarpiu bei tam yra parengtas labai aiškus planas „REPowerEU“ su konkrečiais finansiniais šaltiniais bei planu, kaip ilguoju laikotarpiu visiškai atsikratyti buvusios priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.

„Galima minėti pereinamąjį laikotarpį, bet kartais mes tomis sankcijomis sukuriame daugiau neapibrėžtumo ir kainos kyla rinkose vien dėl to, kad labai neaišku, kas bus toliau. Man atrodo labai svarbu įgyvendinti tą planą, apie kurį kalbėjo Europos Komisija, t. y. „REPowerEU“, kaip per keletą metų tos priklausomybės atsisakyti“, – tvirtino Vyriausybės narė.

„Galima, aišku, tai įrašyti į sankcijų paketą, tai duotų daugiau aiškumo, įsipareigojimo iš šalių narių, kad tikrai tas planas bus įgyvendintas, bet, man atrodo, svarbus bendras nusiteikimas ES ir supratimas, kad Rusija tikrai nėra patikimas partneris. Lietuva rodomas kaip vienas iš geriausių pavyzdžių, suprantant, kad užtruko keletą metų įgyvendinti įvairius infrastruktūros projektus tam, kad šiandien galėtume nepirkti nei dujų, nei elektros, nei naftos iš Rusijos“, – pridėjo ji.

Ministrė sakė, kad šiuo metu naftos kainas rinkoje veikia ne tik mažesnis tiekimas, tačiau ir situacijos neapibrėžtumas. Pasak jos, mėnuo, kuris truko suderinti šeštąjį sankcijų paketą, darė neigiamą poveikį energijos kainoms dėl buvusios nežinomybės.

„Natūralu, kad priėmus sankcijų paketą jos dar šiek tiek kilo, vis tik, man atrodo, kad kuo daugiau yra apibrėžtumo ir susitarimo, ką mes toliau darysime, ir ES aiški politika duotų apibrėžtumą ir energijos kainoms. Svarbu susitarti ir laikytis to susitarimo bei mažiau blaškytis ir rodyti vieni į kitus pirštais, o nuosekliai įgyvendinti strategiją, kurią Europos Komisija yra pasiūliusi, t. y. visiška energetinė nepriklausomybė per keletą metų atsisakant beveik visų energijos prekių, kurios ateina iš Rusijos“, – tikino finansų ministrė.

Ji taip pat apgailestavo, kad kai kurios ES šalys bando apeiti sankcijas, įgyvendindamos Rusijos reikalavimą atsiskaityti už dujas rubliais ir į tai turėtų įsikišti Europos Komisija (EK). Jos manymu, vienos šalys negali būti gudresnės už kitas.

„Europos Komisija mano, kad toks pirkimas atsidarant sąskaitas yra sankcijų pažeidimas, todėl manau, kad tokie sprendimai turėtų būti prižiūrimi per Europos Komisijos prizmę. Galime turėti moralinį įsivaizdavimą, kad nėra teisingi tokie poelgiai, bet, man atrodo, jie taip pat turėtų būti vertinami ir teisiniu požiūriu“, – sakė G. Skaistė.

Šią savaitę 27 ES valstybės narės pasiekė kompromisą dėl naujų sankcijų Rusijai. Susitarime, pasiektame Briuselio aukščiausiojo lygio susitikime pirmadienį vėlai vakare, Rusijos naftai, importuojamai į bloką sausumos keliais, taikoma išimtis.

Naftos importas jūra, kuris sudaro apie du trečdalius viso naftos importo iš Rusijos į ES, bus visiškai sustabdytas iki metų pabaigos, po derybų surengtoje spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Naftai, importuojamai milžinišku sovietinių laikų naftotiekiu „Družba“, jungiančiu Rusiją su keliomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis, kol kas sankcijos netaikomos, pridūrė ji.

Vengrija ir kitos šalys darė aktyvų spaudimą, kad vamzdynas, kuriuo šiuo metu tiekiama maždaug trečdalis ES importuojamos rusiškos naftos ir kurio dalis eina per Ukrainą, nebūtų įtrauktas.

Tačiau Vokietija ir Lenkija paskelbė, kad savanoriškai laipsniškai nutrauks naftos importą naftotiekiu, o tai reiškia, kad iki metų pabaigos draudimas apims „beveik 90 proc. viso rusiškos naftos importo“, sakė U. von der Leyen.

Bendrame 27 ES valstybių narių pareiškime nutarta „kuo greičiau“ sugrįžti prie išimčių Rusijos naftos importui naftotiekiu „Družba“, tačiau tikslus terminas liko nenurodytas.

Siekdamos užsitikrinti Vengrijos palaikymą, kitos ES šalys ne tik sutiko netaikyti draudimo naftotiekiu tiekiamai naftai, bet ir pažadėjo imtis „skubių priemonių“, kad būtų užtikrintas naftos tiekimo Vengrijai saugumas tuo atveju, jei būtų pažeistas per karo draskomą Ukrainą einantis naftotiekis.

Taip pat sankcijų pakete – iš SWIFT sistemos pašalintas didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“, uždrausti dar trys Rusijos valstybiniai transliuotojai ir taikomos sankcijos asmenims, atsakingiems už karo nusikaltimus, sakė Ch. Michelis.