Gyventojai jau ruošiasi lapkričio pirmosios rimčiai ir apsirūpina kapinėms lankyti reikalingais atributais, tad prekybininkai skuba patenkinti paklausą. Tiesa, daugelis siūlančių dirbtines gėles, žvakes pamiršta pasirūpinti verslo liudijimais.

Pažeidimų pikas

Vėlinių ir Visų šventųjų dienų išvakarėse įsigyti žvakių bei gėlių pigiau siūlo ir didieji prekybos centrai. Vis dėlto dalis gyventojų, lankančių artimųjų kapus, gėlių įsigyja pakeliui į kapines ar turgavietėse, kur netrūksta vienadienių gėlininkų, prieš lapkričio pirmąją neretai tokią veiklą vykdančių nelegaliai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gėlių pardavėjų veikla, ypač specialiai joms skirtose prekyvietėse, kapinių prieigose, domisi visus metus, tačiau artėjant lapkričio pirmajai nutveriama kur kas daugiau pažeidėjų.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Vilniaus apskrities VMI) viršininkas Marius Žemgulis patikino, kad, pavyzdžiui, Panevėžio apskrityje vien per dvi pastarąsias savaites aptikta apie 20 prekybininkų, kurie nebuvo įsigiję verslo liudijimų, leidžiančių vykdyti tokią veiklą.

"Vien Panevėžio turgavietėse atlikti 22 operatyvūs patikrinimai, nustatyta 12 pažeidimų dėl prekybos be verslo liudijimo arba neturint prekių įsigijimo dokumentų. Kaip pažeidėjai vis dažniau įkliūva ir prekiautojai dirbtinėmis gėlėmis", – sakė M.Žemgulis.

Įtarimą kelia skolos

Vilniaus apskrities VMI duomenimis, 2013 m. mokesčių inspektoriai kartu su policijos pareigūnais nustatė 15 prekybos gėlėmis pažeidimų. M.Žemgulis pabrėžė, kad dažniausi gėlininkų pažeidimai yra šie: prekiaujama be verslo liudijimo, pirkėjams neišduodami kvitai, prekybininkai taip pat dažnai neturi prekių įsigijimo dokumentų. Gėlininkai, pasirodo, nelegaliai samdo ir pačius darbuotojus.

Didesnį dėmesį gėlininkams VMI skiria jau nuo 2011 m., kai pradėjo vykdyti projektą "Prekyba gėlėmis". Atidžiau tikrinami ne tik mažmenininkai, bet ir didmeninės prekybos gėlėmis vykdytojai, renkama informacija apie šio verslo pinigų srautus, rodiklius, apyvartą. M.Žemgulio teigimu, įtarimų dėl gėlininkų sąžiningumo sukėlė nuostolinga jų deklaruojama veikla: neretai įmonė ne tik neuždirbdavo pajamų, bet ir keldavo skolų naštą savininkams.

"Deklaruojama įmonių veikla buvo nuostolinga kelerius metus iš eilės, joms trūko apyvartinių lėšų, į apskaitą įtraukiamų pajamų tepakako tam, kad darbuotojams būtų sumokėtas minimalus ar net mažesnis darbo užmokestis", – projekto poreikį paaiškino M.Žemgulis.

Atrodo, jog įtarimai, kad gėlių verslo pajamos neįtraukiamos į apskaitą, o jo atstovai gali vengti mokesčių, buvo pagrįsti, nes jau per 2012 m. atliktus patikrinimus VMI papildomai apskaičiavo 2,4 mln. litų mokesčių.

Vazonams daugiau popierizmo

Nors turgeliuose, kurie jau šios savaitės pabaigoje įsikurs prie kapinių, milijoninės sumos šešėlyje nesisuka, tinkamai registruoti veiklą vienadieniams gėlių pardavėjams vis tiek reikės.

Vilniaus apskrities VMI spalio 28 ir 29 d. išdavė 15 verslo liudijimų prekybai ne maisto produktais Vilniuje ir 5 verslo liudijimus, leidžiančius gaminti dirbinius iš kamštienos, šiaudų, pynimo medžiagų, taip pat vainikų, krepšelių, puokščių, šluotų, šepečių gamybai, kitai niekur kitur nepriskirtai gamybai.

M.Žemgulio teigimu, jei pardavėjas prekiaus savo ūkyje užaugintomis gėlėmis, veiklos registruoti VMI jam nereikia, bet verslo liudijimą įsigyti būtina, jei jis pardavinės ne savo gėles.

Gėlininko veiklos registravimas priklauso nuo jų siūlomo asortimento. Pavyzdžiui, jei jis prekiauja savo puokštėmis ar krepšeliais ir gyvomis gėlėmis, užtenka vieno gamybos verslo liudijimo, bet jei jis prekiaus dar ir gėlių vazonėliais, vadinasi, vykdo ir gamybos, ir prekybos veiklą, todėl turi pasirinkti kitą veiklos formą – įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą ar įsteigti įmonę arba įsigyti dar ir prekybos verslo liudijimą.

Mokesčių daugėja

2011 m. VMI prižiūrėtos gėlių prekybos įmonės sumokėjo 3,4 mln. litų daugiau mokesčių nei 2010 m., o 2012 m. – 2,6 mln. litų daugiau nei 2011 m.

Palyginti 2012 ir 2013 m. sausį–rugpjūtį kontroliuotų keturių didžiausių Vilniaus apskrities gėlių prekybos įmonių rezultatus, per metus pardavimas padidėjo 64,7 proc., maždaug nuo 8 mln. litų iki daugiau kaip 13 mln. litų. Įmonės sumokėjo 66,2 proc. daugiau PVM.

Artėjant šaltajam metų laikui, besiruošiančių žiemai pirkėjų paklausa padiktavo ir padidėjusią medienos pasiūlą, tačiau medienos pardavėjai taip pat ne visada pasirūpina, kaip malkas pardavinėti teisėtai. Pavyzdžiui, šiemet Vilniaus apskrities VMI nustatė uždarąją akcinę bendrovę, kuri sandorio dėl 6 erdmetrių kapotų beržinių malkų neįtraukė į įmonės apskaitą, neišrašė pinigų gavimą patvirtinančio dokumento.