Metų pradžia vis dėlto pateikė daugiau neigiamų siurprizų nei teigiamų. Akcijų rinkos riedėjo žemyn daugiausia dėl prastėjančios pasaulio ekonomikos padėties. Šiek tiek optimizmo mėnesio pabaigoje suteikė Baracko Obamos inauguracijos faktas – daug kas tikisi, kad naujoji JAV valdžia padės šalies ir viso pasaulio ekonomikai atsistoti ant kojų, rašoma „Swedbank“ parengtoje investavimo apžvalgoje.

Problemos bankiniame sektoriuje vėl atsinaujino – pasklido kalbos apie galimus didelius nuostolius, bankų nacionalizaciją ir pan. Nerimas išaugo, o investuotojai ėmė trauktis iš šio sektoriaus. Labiausiai nukentėjo D.Britanijos ir Airijos bankai, todėl vyriausybės ėmėsi gelbėjimo veiksmų, kurie kiek apramino rinką. Papildomas priemones skelbia ir Prancūzija, Danija. Finansinio sektoriaus pertvarkos planą svarsto ir JAV. Kol padėtis šioje srityje nepagerės, kol nepalengvės kreditavimo sąlygos ir bankai neatsikratys nuostolių šleifo, tol nepamatysime didesnio atsigavimo ir akcijų rinkose.

Europoje ūkio krizė gilėja. Tą aiškiai parodo krentantys bendrovių vadybininkų ir vadovų apklausų rezultatai – dabartinė padėtis dėl daug kur mažėjančio pramonės aktyvumo vertinama itin prastai. Bendrovės negauna užsakymų iš užsienio, todėl yra priverstos atleidinėti darbuotojus – nedarbas auga daugelyje šalių. Be to, mėnesio pradžioje smogė Ukrainos-Rusijos dujų konfliktas, pridaręs milžiniškos žalos Europos ūkiui. Labai prastai atrodo D.Britanijos ekonomika – ten vyriausybė priversta kovoti ne tik su bankinio sektoriaus griūtimi, bet ir su sunkumais automobilių pramonėje ir kitose srityse. Centrinis šalies bankas buvo priverstas gerokai mažinti bazinę palūkanų normą, o vyriausybė – skirti milžiniškas kapitalo injekcijas. Nerimaujama, kad valstybės skola išaugs, o nacionalinė valiuta dar labiau nuvertės. Priemonių realaus poveikio dar teks palaukti, o dabar turime tik faktą, jog šalis prisijungė prie „recesijos klubo“. Palūkanas mažino Vengrijos, Lenkijos centriniai bankai ir Europos centrinis bankas (ECB). Mažėjant infliacijai ir augant nedarbui, ECB spaudžiamas dar labiau mažinti palūkanas.

JAV ekonomikos padėtis taip pat prasta, ir ką tik prisaikdintas šalies prezidentas B.Obama turės vargo. Pirmiausia, kaip ir kitur pasaulyje, JAV stoja pramonė, o bendrovės, norėdamos išgyventi, priverstos mažinti sąnaudas ir prašyti vyriausybės paramos. Spaudimas darbo rinkoje didėja – nedarbas išaugo iki 7,2 proc. ir prognozuojama, kad dar kils. Todėl neverta tikėtis, kad mažmeniniai pardavimai ar namų pardavimai artimiausiu laiku atsigaus. Beje, nekilnojamojo turto sektoriuje kol kas nematyti seniai laukiamo dugno. Prastos gyventojų nuotaikos, ribotos kreditavimo galimybės ir didelė pasiūla rinkoje lemia, kad namų kainos krenta. Naujasis JAV prezidentas pažadėjo didesnę paramą kreditavimo rinkai atgaivinti ir palengvinti gyventojų naštą – bus siekiama sumažinti būsto kreditų palūkanas. Paramos jau reikia ne tik gyventojams, bet ir daugeliui ūkio sektorių.

Debesys virš Azijos niaukiasi vis labiau. Didelės dalies regiono valstybių ekonomikos yra orientuotos į eksportą, tad šiuo metu jos itin kenčia dėl lėtėjančios tarptautinės prekybos. Eksportas mažėja drastiškais tempais ir pabaigos tam kol kas nematyti. Dėl to šalyse mažėja pramoninės gamybos apimtys, o tai turės neigiamos įtakos tiek bendrovių pelnams, tiek jų darbuotojams. Matydamos tokią padėtį, Azijos valstybės imasi ryžtingų veiksmų: mažinamos bazinės palūkanų normos, skelbiami vis didesni ekonomikos stimuliavimo planai. Šiems tikslams naudojami sukaupti rezervai (kas jų turi). Kinijoje jie nemažėja, tačiau ir kaupimo tempai sulėtėjo (ekonomika lėtėja ir tai jau kelia nerimą). Rusijos aukso ir užsienio valiutos atsargos jau nukrito daugiau nei trečdaliu, tačiau pramonė lėtėja, auga nedarbas ir įtampa. Nepaisydamos prastėjančios padėties,  Kinija ir Rusija Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume drąsiai deklaravo savo ambicijas.

Ko gera, artimiausiu metu akcijų rinkos dalyvių nuotaikai daugiausia įtakos turės bendrovių skelbiami rezultatai. Jeigu jie prastės, tikėtis atsigavimo biržose teks luktelėti. Be to, kai padėtis ir pasitikėjimas yra tokie trapūs, itin jautriai bus reaguojama į bet kokius neigiamus netikėtumus: bankrotus, nacionalizavimus, neeilinę valdžios retoriką ir kitus. Daug vilčių bus dedama į vyriausybes, o ar jos pasiteisins, daugeliu atveju priklausys nuo sprendimų toliaregiškumo.