Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą įregistravęs Seimo narys sako, kad tokia parama padėtų sušvelninti vienkartinius kaštus, kuriuos pirmaisiais vaiko auginimo metais patiria tėvai.

„250 Bazinių socialinių išmokų dydis 2020 m. prilygtų papildomam 10 tūkst. eurų papildomam neapmokestinamųjų pajamų dydžiui, kuris teoriškai reikštų potencialą susigrąžinti iki 2 tūkst. eurų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio“, – sako projekto autorius.

Pasak jo, ši įstatymo pataisa galiotų namų ūkio sumokėtam gyventojų pajamų mokesčiui, ir skatintų namų ūkių pajamų deklaravimą, ir, net jei, pavyzdžiui, mama neturės pakankamai pajamų pasinaudoti visa mokesčio lengvata, deklaravus namų ūkio pajamas, tikėtina, kad būtų išnaudota visa galima lengvata.

Projektą parengusio G. Palucko duomenimis, maksimaliai išnaudota tokia lengvata kainuotų apie 55 milijonus eurų, kurie palengvintų naujagimius auginančių mamų finansinę situaciją. 2020 m. III ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalyje iki mokesčių siekė 1454,8 euro. Tokio dydžio darbo užmokestį gaunantis asmuo per metus sumokėjo apie 2 tūkst. 900 eurų gyventojų pajamų mokesčio.

G. Palucko teigimu, didžioji dalis šios lengvatos virstų vartojimu, ir galbūt prisidėtų prie gimstamumo lygio stabilizavimo ar net didinimo.

Vaiko pinigai ir universalios išmokos tik iš dalies sprendžia problemą, kurios esmė yra ne tik viešųjų paslaugų prieinamumo stoka, bet ir mažos pajamos, kurios sukuria reikšmingų kliūčių kokybiškai bei ilgalaikei vaikų vystymosi raidai. Vaiko gimimas tampa rimtu finansiniu iššūkiu namų ūkio biudžetui, nes pirminis investicijų į vaikui reikalingą aplinką poreikis yra didelis ir itin reikšmingas“, – sako G. Paluckas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje gimė 27 393 vaikai, 759 arba 2,6 proc. mažiau nei 2018 m.

Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, didžiausią skurdo riziką patiria žmonės (dažniausiai moterys), kurie vieni augina vaikus. 2019 m. Statistikos departamento duomenimis, tokiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis siekė 19,5 proc., o be socialinių išmokų, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2019 m. būtų padidėjęs nuo 19,5 iki 37,1 proc. Tuo pat laikotarpiu žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 7,7 proc. Lietuvos gyventojų, taigi skurdo lygis aukščiau minėtuose namų ūkiuose buvo vos ne dvigubai didesnis.

Šiuo metu vaikui gimus yra taikomos universalios paramos ir socialinės paramos priemonės nesusietos su namų ūkio pajamomis ir sumokėtu pajamų mokesčiu.