Nuo 2009 metų Lietuva neteikia paraiškų gauti Europos globalizacijos fondo paramą ir jau neketina to daryti dėl sunkiai įveikiamų projektų atrankos kriterijų.Nors Lietuva yra trečia Europoje pagal nedarbo lygi, atsakingos institucijos nededa pastangų pasiimti daugiau lėšų darbo rinkos problemoms spręsti, penktadienį rašo „Verslo žinios“.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija laikosi kritinės nuomonės, kad Lietuva vis dėlto pernelyg pasyviai naudojasi EGF teikiamomis galimybėmis ir antrus metus ragina būti aktyvesnius.

„Kategoriškai negalime teigti, kad paraiškų neteiksime - kartais nedarbo sprogimo banga jvyksta staiga, darbdavys iš anksto neinformuoja apie padėtį įmonėje. Todėl padėtį vertinčiau atsargiai, nors šiuo metu tokios nėra, kad galėtume teikti paraišką atitikdami dabar esančius kriterijus“, - sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Struktūrinės paramos departamento direktorė Nijolė Mackevičienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad ministerija neturi signalų dėl masinių atleidimų.Ji tvirtino, kad Lietuva palaiko siūlymą įtraukti į remiamų subjektų sąrašą ūkininkus, taip pat siekia, kad būtų sumažintas reikalaujamas minimalus 500 darbo netekusių remtinų darbuotojų skaičius.Iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo Lietuva yra gavusi 2,563 mln. eurų:parama buvo skirta „Snaigės“, „Alytaus tekstilės“ gamyklų, baldų, tekstilės ir statybos sektorių bedarbių integracijos į darbo rinką problemoms spręsti.