Pirmą kartą istorijoje sumažėjo vėluojamų grąžinti kreditų skaičius.

„Pokyčiai – akivaizdūs. Aktyvi priežiūra, metų pradžioje įsigalioję griežtesni Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai ir konkurencija privertė kredito davėjus iš esmės keisti požiūrį ir vertinti klientų mokumą apdairiau. Šių permainų rezultatas – mažėjanti pradelstos skolos našta, kuri mažina ir skaudžių socialinių pasekmių riziką“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Bendras suteiktų naujų greitųjų kreditų skaičius šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su ankstesniu pusmečiu, sumažėjo 68,7 proc. – iki 130 tūkst. vnt., o per tą patį laikotarpį suteikta greitųjų kreditų suma smuko perpus – iki 65 mln. Eur ir yra mažiausia nuo 2013 m.

Vartojimo kredito davėjai kur kas atidžiau vertino klientų mokumą. 2015 m. pirmąjį pusmetį greitąjį kreditą galėjo gauti apie 40 proc. besikreipiančiųjų, o 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu patenkintų paraiškų dalis sumažėjo iki 26 proc. Maždaug ketvirtadaliu sumažėjo asmenų iki 25 m. amžiaus prasiskolinimas. Praėjusių metų viduryje jauni asmenys sudarė apie 30 proc. greitųjų kreditų bendrovių klientų, dabar ši dalis nesiekia 23 proc.

Pastaruoju metu sumažėjo vėluojamų grąžinti skolų skaičius. Palyginti su praėjusiais metais, daugiau nei trečdaliu (arba 34,9 %) sumažėjo kreditų, kuriuos klientai vėlavo grąžinti nuo 30 iki 90 dienų. Dėl to pirmą kartą istorijoje fiksuotas bendras vėluojamų grąžinti kreditų skaičiaus metinis sumažėjimas.

„Netinkamas klientų mokumo vertinimas buvo pagrindinė šios rinkos problema. Paskutiniai patikrinimai rodo, kad bendrovėse mokumo vertinimo pažeidimų yra kur kas mažiau, tačiau, nors pastarosios tendencijos palankios, rinką toliau atidžiai stebėsime ir, kaip iki šiol, netoleruosime neatsakingo skolinimo“, – sako V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas už skolinimą bedarbiams, moksleiviams ir kitus pažeidimus nuo 2012 m., kai perėmė vartojimo kredito rinkos priežiūrą, greitųjų kreditų bendroves baudė 45 kartus, o skirtų baudų suma viršijo 270 tūkst. Eur. Praėjusių metų pabaigoje už šiurkščius pakartotinius pažeidimus vertinant klientų mokumą buvo sustabdyta didžiausios greitųjų kreditų bendrovės UAB „4finance“ veikla. Atsakingesnį vartojimo kredito davėjų elgesį lemia ir Vartojimo kredito įstatyme nustatytos griežtesnės sankcijos už pažeidimus. Lietuvos bankas griežtinti Vartojimo kredito įstatymą ragino dar prieš trejus metus. Siekdama šio sektoriaus problemas spręsti kuo greičiau, tuomet priežiūros institucija savo iniciatyva parengė sisteminius įstatymo pakeitimus ir pateikė juos Finansų ministerijai. Vėliau Seime buvo sudaryta darbo grupė Vartojimo kredito įstatymui tobulinti. Joje dalyvavo ir Lietuvos banko bei Finansų ministerijos atstovai. Dalis Lietuvos banko siūlytų šio įstatymo pakeitimų buvo įtvirtinti pernai Seimui priėmus minėtos darbo grupės parengtus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, o įsigaliojo jie šių metų vasario mėn.

Pastaruoju metu mažėjo vidutinė greitųjų kreditų metinė palūkanų norma. Per metus ji krito nuo 72 iki 42 proc. Vartojimo kredito įstatymas ypač pakoregavo mažųjų kreditų palūkanas. Vidutinė mažojo vartojimo kredito metinė palūkanų norma, pernai metų viduryje sudariusi beveik 100 proc., šiemet svyruoja apie 65 proc., nepasiekdama įstatyme nubrėžtų 75 proc. palūkanų lubų. Vartojimo kredito kainai įtaką daro ir didėjanti greitųjų kreditų bendrovių konkurencija su tarpusavio skolinimo platformomis.

Tačiau kol kas tarpusavio skolinimo platformų paskolintų lėšų dalis, palyginti su greitųjų kreditų bendrovėmis, yra nedidelė, nors augimas ir ryškus. Per pusmetį – nuo 2016 m. pradžios iki liepos 1 d. – šių platformų paskolų portfelis išaugo dvigubai – nuo 2,3 iki 4,6 mln. Eur. Tai sudarė apie 2 proc. bendro greitųjų kreditų bendrovių ir tarpusavio skolinimo platformų paskolų portfelio, kurio vertė – apie 225 mln. Eur. 2016 m. viduryje tarpusavio skolinimo platformų klientų skaičius artėjo prie 4 tūkst., o greitųjų kreditų bendrovių klientų buvo apie 380 tūkst.