Modernias technologijas pasitelkę Gruzijos vynininkai tikisi susigrąžinti pripažinimą

Vyresniajai kartai nereikia aiškinti, kas yra geras gruziniškas vynas. Ekspertai iki šių dienų sutaria: kalnuose augintų vynuogių skonis išskirtinis, todėl gruziniški vynai negali būti lyginami su europietiškais.

Prieš dvejus metus Rusijos paskelbta vyno importo blokada smarkiai pakenkė Gruzijos pramonei. Tačiau gruzinai iš to stengėsi gauti naudos – uždarė standartų neatitinkančias gamyklas ir atsigręžė į Europos investuotojus.
Šimtametes vyndarystės tradicijas puoselėjanti šalis kyla iš pelenų. Politinės aistros nepalaidojo gruzinų vilčių eksportuoti produkciją į Rusiją. Tuo šventai tiki ir 2002 m. Tbilisyje įsikūrusi kompanija „Badagoni“. Į partnerių italų petį atsirėmusi įmonė saugo gruzinų tradicijas ir vynuoges nokina populiariame Kachetijos regione. 350 ha teritorijoje noksta Khvareli, Akura, Ojaleshi ir kitų veislių vynuogės.
„Gyvenimas keičiasi, valstybė supaprastino investavimo procedūras, užsieniečiai domisi Gruzijos rinka“, – sakė antros pagal dydį Gruzijos vyno kompanijos pardavimo ir rinkodaros direktorius Marco Selis. Jis patenkintas rezultatais – gruzinų tradicijos ir italų investicijos davė vaisių.
Tiesa, vietos gyventojai neskuba žarstyti pagyrų rinkos naujokams.
„Nemėgstu „Badagoni“ vyno – jie pernelyg pataikauja europietiškam skoniui“, – savo nuomonę dėstė tbilisietis Alessandro Sulamanidzė.
Skeptiškas vietos vartotojų požiūris nemažina investuotojų planų.
„Turime daug galimybių tapti rinkos lyderiais. Neseniai gavome „Auksinio ženklo“ apdovanojimą – vadinasi, galime konkuruoti su europiečiais“, – įsitikinęs italų kilmės verslininkas.
– Papasakokite daugiau apie savo įmonę. Kokią vietą ji užima Gruzijos rinkoje?
– Esame bendra italų ir gruzinų įmonė. Perėmėme gruzinų kultūros tradicijas. Vynuogės noksta Kachetijos regione, o italų investicijos leido pagerinti vyno kokybę – atnaujinome gamybos technologijas. Mūsų įmonė svaresnių rezultatų pasiekė per pastaruosius dvejus metus – tapome žinomi tiek Gruzijoje, tiek už jos ribų. Kai mūsų produkcija atsidūrė Europos šalių lentynose, smarkiai pasistūmėjome į priekį. Žinoma, labai pravertė itališkos technologijos. Dabar galime drąsiai konkuruoti su europietiškais vynais.
Gruzijoje nusileidžiame tik rinkos lyderei įmonei „Teliani Valley“. Jie turi kitą verslo strategiją ir nori būti rinkos lyderiai. Mes žvalgomės į užsienio šalis. 80 proc. gruzinų jau žino mūsų įmonės vardą, ir tai mus džiugina.
– 2006 m. pavasarį šalies ekonomika gavo ypač skaudų antausį – Rusija paskelbė politiškai motyvuotą gruziniškų vynų embargą. Sprendimą ji grindė tuo, kad vyne ir mineraliniame vandenyje neva buvo rasta sunkiųjų metalų. Ar pajutote draudimo padarinius?
– Kai ėmėme gaminti vyną, embargas jau buvo paskelbtas, todėl tiesiogiai to nepajutome. Tačiau dabar Rusija domisi mūsų produkcija. Nepasakyčiau, kad Rusijos rinka – vienintelis mūsų įmonės prioritetas. Bet ji tikrai svarbi.
– Į kurią šalį eksportuojate didžiąją dalį produkcijos?
– Sėkmingai eksportuojame vyną į posovietines šalis: Ukrainą, Kazachiją. Nemaža dalis iškeliauja į Lenkiją, Jungtines Valstijas, Kanadą. Neseniai pradėjome bendradarbiauti su Norvegija, Švedija. Skandinavijos partneriai mums siūlo neaplenkti ir Baltijos šalių.
– Mūsų šalyje daugelis vartotojų abejoja gruziniško vyno kokybe ir technologijų novatoriškumu. Koją kiša ir neproporcingai didelės kainos. Kaip populiarinate savo produkciją?
– Kaip minėjau, mes norime išsaugoti gruziniškos vyndarystės tradicijas ir panaudoti itališkas technologijas. Tai padės atrasti dar daugiau naujų rinkų Europoje – galėsime konkuruoti ir supažindinti pasaulį su mūsų produkcija.
– Kodėl užsieniečiai turėtų pirkti gruzinišką vyną?
– Tai išskirtinis vynas. Sakykime, itališkas ir prancūziškas vynas gaminamas iš tų pačių vynuogių veislių – skiriasi tik gamybos technologija. Žinoma, italai ir prancūzai brandina labai aukštos kokybės vyną, ir mes norime į juos lygiuotis. Tačiau Gruzijos vynai daromi iš visai kitų vynuogių veislių, kurios dar labiau sustiprina vyno skonį. Todėl mūsų vynų negalima lyginti su europietiškais. Tai pripažįsta ir parodose dalyvaujantys ekspertai.