„Esu diplomuota istorikė, tačiau darbo pagal specialybę taip ir nesuradau, - pasakoja Ingrida, prieš kurį laiką baigusi Vilniaus universitetą, - Teko įsidarbinti telemarketingo vadybininke. Darbas ne prie širdies, bet iš kažko gyventi juk reikia.“

„Jau kelinti metai, darydami darbo rinkos apžvalgas, konstatuojame, kad bene didžiausia laisvų darbuotojų pasiūla yra tarp įgijusių humanitarines specialybes, - teigia specialistų paieškos portalo atstovė Raimonda Tatarėlytė, - Tačiau darbdavių, ypač privačiame sektoriuje, kuriems reikia tokių specialistų, yra santykinai nedaug. Valstybės įmonių darbo skelbimuose humanitarų pageidaujama dažniau, tačiau paprastai tai A10-A12 kategorijų pareigos, kur pareiginis atlyginimas neviršija 600 eurų „į rankas”. Dar mažiau siūlo lietuviškos aukštojo mokslo įstaigos. Tiek mokama lektoriui, jei tik pavyks tokią vietą surasti. Tad dažnam specialistui nieko kito nebelieka, kaip įgyti kitą specialybę ir susirasti darbą ne savo norimoje srityje.”

Portalas cvmarket.lt paklausė 546 humanitarinį išsilavinimą įgijusių asmenų, į kokias pareigas jie iškeitė savo istoriko, menotyrininko, filologo ar panašų diplomą. Paaiškėjo, kad pardavėjais ar pardavimo vadybininkais dirba 13 proc. humanitarų, aptarnavimo srityje įsidarbinę 11 proc., 8 proc. darbuojasi administravimo srityje, 9 proc. teigia, kad yra darbininkai, 5,7 proc. pavyko rasti darbą valstybiniame sektoriuje, apie 2 proc. gavo dėstytojo ar mokytojo pareigas (svarbu žinoti, kad ne visi, pavyzdžiui, baigę istoriją, turi teisę tapti pedagogais), dar pusantro procento rado užsiėmimą apsaugos struktūrose, o 0,7 proc. – tapo pagalbiniais darbuotojais.

Dar 9 proc. deklaravo, kad šalia humanitarinio išsilavinimo apdairiai įgijo ir kitą specialybę, kuri juos dabar ir maitina. Į nuosavą verslą pasukusių buvo kiek daugiau nei 5 proc. Apie ketvirtadalis apklaustų humanitarinį išsilavinimą įgijusių asmenų nurodė, kad dirba kitokį, aukščiau nepaminėtą darbą. Mat yra žmonių, kurie liko ištikimi humanitarinei pakraipai, nors, pavyzdžiui, yra baigę menotyrą, o dirba vertėjais.

Įdomu, kad tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių humanitarų gerokai daugiau buvo turėjusių papildomą specialybę ir pagal ją dirbančių, be to, jauni humanitarai dažniau darbą rado aptarnavimo sektoriuje. Moterys su humanitariniu išsilavinimu taip pat dažniau triūsia aptarnavimo, o taip pat administravimo darbuose. Anot cvmarket.lt atstovės, jos ten dažnai užsiima personalo valdymu, eina asistentų, padėjėjų pareigas. Užtat vyrai dažniau kūrė savo verslą ar ėjo dirbti paprastais darbininkais. Juk už tokį darbą, pvz. statybose, atlyginimas dažnai aukštesnis nei gauna dėstytojas ar valstybės tarnautojas, kuriuo dar ne taip paprasta ir įsidarbinti.