Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų be Europos Sąjungos paramos, pirmadienį pranešė ministerija ir valstybių kelių valdytoja „Via Lietuva“. 

„Siekiamybė, kad kelių fondas kiekvienais metais prasidėtų nuo 400 ar truputį daugiau nei 400 mln. eurų ir su Kelių priežiūros programa turėtų apie milijardą eurų“, – pirmadienį prie Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto kalbėjo ministras Eugenijus Sabutis.

Jo teigimu, tai būtų pakankamas finansavimas, tačiau „idealiu atveju“ turėtų būti 1–2 mlrd. eurų.

„Jeigu mes nieko nedarysime, mes ne tik nieko nepagerinsime, kiekvienais metais kelių būklė tik blogės“, – pažymėjo E. Sabutis.

Jeigu mes nieko nedarysime, mes ne tik nieko nepagerinsime, kiekvienais metais kelių būklė tik blogės.

Daugiausia – iki 200 mln. eurų – į fondą tikimasi surinkti iš kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kuris pakeis dabartines vinjetes. Dar 60 mln. eurų tikimasi gauti iš automobilių registravimo mokesčio, 18 mln. eurų – tokio pat krovininių transporto priemonių mokesčio, dar 30 mln. eurų – iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kelių rinkliavų bei mokesčių už vinjetes nesumokėjimą.

Dar apie 100 mln. eurų fondas galėtų skolintis.

Ministro E. Sabučio teigimu, planuojama, kad fondas pradės veikti nuo 2026-ųjų sausio 1 dienos, tačiau kol kas neveikiant naujajai e. tollingo sistemai, lėšų iš šio šaltinio pradžioje fonde nebus.

„Tačiau tikrai ne visos eilutės, kurios yra surašytos į Kelių fondą kaip pajamų eilutės, bus užtvirtintos (...), kadangi svarbiausia iš finansavimo sričių, tai e. tollingas taip vadinamas, (...) yra susijusi su nemažomis problemomis, kurias paveldėjome iš ankstesnio periodo ir šiai dienai iš esmės mes baigiame išspręsti įvairius teisinius klausimus“, – aiškino ministras.

E. Sabutis anksčiau yra sakęs, kad vienas pagrindinių Kelių fondo finansavimo šaltinių bus iš kelių rinkliavos informacinės sistemos surinktos papildomos pajamos.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sausį tvirtino, kad Kelių fondas galėtų veikti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) rėmuose, o keliai per jį būtų finansuojami kaip komercinis projektas.

„Galėtų tas būti, bet kol kas mes manome, kad šio fondo valdytojas galėtų būti „Via Lietuva“, o ne ILTE“, – pirmadienį sakė susisiekimo ministras.

„Mes dabar esame šito klausimo (fondo kūrimo – BNS) praktiškai finalinėje fazėje. (...) Manau, balandžio vidury mes galėsime Seimui patekti tam tikrus projektus, kuriuos registruosime, ir tada perkelsime fondo klausimą į Seimą“, – pažymėjo E. Sabutis.

Planuoja patrigubinti mokamų kelių

Pasak susisiekimo ministro, toks Kelių fondo modelis veikia Lenkijoje, jis orientuotas į lėšų surinkimą iš sunkiasvorio komercinio transporto.

„Tai, ką mes bandysime pritaikyti, iš esmės nukopijuota nuo Lenkijos – tai yra, pagrindiniai mokėtojai yra komercinis, sunkusis transportas“, – pirmadienį teigė E. Sabutis.

Tai, ką mes bandysime pritaikyti, iš esmės nukopijuota nuo Lenkijos – tai yra, pagrindiniai mokėtojai yra komercinis, sunkusis transportas.

Šiuo metu tokio transporto valdytojai perka vadinamąsias vinjetes dienai, savaitei, mėnesiui ar metams.

„Mūsų manymu, teisingesnė sistema yra mokamas atitinkamas mokestis už naudojimąsi keliu, t. y. už pravažiuotus kilometrus. (...) Tai yra iš esmės dvi dedamosios: infrastruktūrinis mokestis ir papildomas CO₂ arba aplinkos mokestis“, – aiškino ministras.

Jo teigimu, kol kas „labai per anksti“ pasakyti, kiek tokie pakeitimai leistų surinkti lėšų, nes modelis neįveiklintas.

Ministras taip pat neįvardijo, kiek kainuotų kilometras sunkiajam transportui, bet optimalus mokestis, jo žodžiais,  „greičiausiai turi būti toks, koks ir kaimyninėse valstybėse“.

„Ne visi keliai (tampa mokami – BNS), ant Vyriausybės stalo greit atsiras specialus projektas, kuriuo bus iš esmės patrigubinamas kelių ilgis (...). Mokamų kelių skaičius bus labai nedidelis, palyginti su bendru tinklu. (...) Tai patys pagrindiniai iš tų, kurie nebuvo apmokestinti“, – pridūrė ministras E. Sabutis.

Iki šiol, anot jo, šalies keliai finansuojami tik iš valstybės biudžeto.

„Toks finansavimas, vienas dalykas, turi išlikti. Bet fondas yra papildomas tam, kad kelių finansavimas turi būti tvarus, tai yra ir mes, ir „Via Lietuva“ turime sugebėti prognozuoti, kiek galime skirti pinigų keliams“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Vyriausybė vasario pabaigoje pritarė įstatymų pataisų projektams, įskaitant ir būsimo Kelių fondo, kuriuos pavasario sesijoje siūlys Seimui.

Šiemet keliams be ES paramos numatyta 804 mln. eurų – 8,8 proc. mažiau nei praėjusių metų planas (882 mln. eurų).