– Australų verslininkas pateikė įrodymų, kad būtent jis yra tikrasis bitkoinų kūrėjas. Kaip jūs sureagavote į šią žinią?

– Labai teigiamai, nes, mano galva, tai yra įrodymas, kad ta valiuta, kuri ilgą laika buvo siejama su mistinėmis savybėmis, vertinama kontraversiškai, iš tikrųjų jau išeina į paviršių, tam tikra prasme legalizuojasi. Manau, tai yra labai geras signalas tiek bitkoinų bendruomenei, tiek visam pasauliui.

– Esate bitkoinų šalininkas. Kodėl?

– Nevisai teisinga taip sakyti. Esu sąlygiškas šalininkas. Tiesiog kaip verslininkas vertinu visiškai naują verslo sritį. Kaip bet kokia nauja technologija ji neša su savimi  gerąsias ir blogąsias savybes. Juk ir internetą galime naudoti informacijai skleisti, bet teroristai gali vienas kitam laišką parašyti. Negalime pasisakyti visiškai besąlygiškai už bitkoinus, bet manau, kad atėjo laikas tiek visuomenei, tiek finansų institucijoms suprasti, kas tai yra, investuoti į supratimą, reguliavimą, tinkamą naudojimą.

– Socialiniame tinkle „Facebook“ rašėte, kad Lietuva pasaulyje yra penketuke tarp tų šalių, kurios palankiausios bitkoinų technologijų vystymui. Kodėl?

– Yra labai daug faktorių. Ne paslaptis, kad mūsų finansinės informacinės technologijos labai pažengusios pasauliniame kontekste. Tai rodo tokių žaidėjų, kaip „Barclays“, žingsniai. [...] Įtakos taip pat turi tai, kad esame maža šalis. Tai reiškia, kad galime gana greitai įvesti pakeitimų, labai kruopščiai ir atidžiai žiūrėti, ar nebus nuokrypių, įvedus kokią nors sistemą, naują reguliavimą ar tokį naują mechanizmą, kaip valiuta. Visa tai galima daryti lanksčiau, lengviau.

Be abejo, galime pasigirti ir tuo, kad turime techniškai pažangią visuomenę. Be to, egzistuoja ir toks paprastas faktas, kad internetiniuose pirkimuose apie 70 proc. mokėjimų atliekama bankiniais pavedimais. [...] Amerikoje ar Didžiojoje Britanijoje mažoji dalis operacijų atliekama pavedimais, didžioji dalis – kreditinėmis kortelėmis, kurios yra nesaugios, nepatogios. Tai tikrai rodo, kad ne tik infrastruktūros specialistų dalis, bet ir vartotojų pažangumas yra gana aukštas. Tikrai manau, kad mes turime daug šansų pasirinkti finansines technologijas kaip proveržio sritį.

– Mes turime šansų, bet ar Lietuva šiuos šansus išnaudoja? Kaip apskritai žiūrima į naujas finansines technologijas?

– Per praėjusį forumą apie tai buvo šnekama. Ne paslaptis, kad prieš keletą savaičių Lietuvoje įvyko didžiausias Europoje bitkoinų forumas, konferencija. Sulaukėme daug svečių ne tik iš Lietuvos valdžios, verslo, bet ir tarptautinės bendruomenės. [...] Tikrai apie tai buvo daug kalbama.

Prieš kelerius metus teko girdėtų [Europos] Centrinio Banko įspėjimų, kad bitkoinai yra sritis, kurioje reikia atsargumo. Šiandien šią poziciją pakeitė atsargus, bet pozityvus vertinimas. [...] Matyti Centrinio banko noras investuoti į supratimą (nebūtinai palaikymą, nes apie tai dar anksti kalbėti), nes tai jau yra reiškinys, kurį sunkiai galime ignoruoti. Jis egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar šalys, bankai to nori, ar nenori.

Manau, tokia pozicija Lietuvą talpina į demokratiškų šalių rinkinuką. Bitkoinų atveju pasireiškia labai ryški koreliacija – kuo demokratiškesnė šalis, tuo geriau ir labiau palaikomas bitkoinas. Tokiose šalyse, kaip Rusija, banaliai taikomi draudimai ir pažadai sodinti į kalėjimą už bitkoinų panaudojimą. Tikrai smagu girdėti, kad investuojama į priešingybę.

– Kiek apskritai apyvartoje šiuo metu yra bitkoinų?

– Labai grubiais vertinimais galima sakyti, kad tai yra 15 mlrd. dolerių vertės ekonomika. Tokia bitkoinų apyvarta, bet, be abejo, kursas labai svyruoja. Jis gali kone dvigubėti per metus.

– Kokios vertės šiuo metu apytiksliai yra vienas bitkoinas?

– Dabar vienas bitkoinas kainuoja apie 400 dolerių. Be abejo, ši vertė labai svyruoja. Sunku pasakyti, ar ji didės, ar mažės. Vis dėlto bitkoino vertė nėra spekuliacinis instrumentas, kurio šiandien reikia pripirkti ir laukti, kol jis išaugs. Jo vertė yra visiškai kitoje technologijoje, kurią nuo tradicinių pinigų skiria Centrinio Banko, reguliavimo nebuvimas, tikrai ribotas kiekis. Tai yra vertė.

– Kiek pats turite bitkoinų?

– Nenaudoju bitkoinų. Juos naudoju tik eksperimentams ar prototipams tikrinti, bet buityje kol kas nenaudoju. Manau, kad galutiniam vartotojui tai dar nėra paruoštas produktas. Kol kas tai tėra kūrimo procesas, [...] nes kol kas tikrai negalima pasakyti, kad tai toks pats lengvas vartojimo produktas kaip kreditinė kortelė ar banko pavedimas.

– Ši nauja finansų sistema, ko gero, vieną didžiausių įtakų ir padarytų būtent bankams. Ar nesustiprės pasipriešinimas iš jų pusės dėl naujos finansinės technologijos?

– Matot, bet kokia nauja technologija priveda prie tam tikro pasipriešinimo. Ne paslaptis, kad „Uber“, laikomas vienu naujesnių, įdomesnių verslo modelių, labai sunkiai skverbėsi į pasaulį. Pasaulio reakcija – nuo visiško uždraudimo iki nepalaikymo.

Lietuvoje taip pat yra jėgų, kurios priešinasi. Mano galva, taip visada buvo ir visada bus. Tai tiesiog neatsiejama kaina bet kokio progreso, nes nauja technologija visada pakeičia kažką, ką žmonės daro kitaip. Jie gal pripratę tai daryti kitaip, todėl priešinasi naujovėms. Be to, inovacijos panaikina darbo vietas.

Būtų naivu tikėtis, kad viskas vyktų švelniai ir niekas nesipriešintų. Mano galva, laisvoje ekonomikoje, rinkos ekonomikoje galiausiai savo pinigine ar savo paslaugų tiekėjo pasirinkimu prabalsuos, koks mechanizmas, instrumentai, prekės, produktai jam tinka geriau.

– Ar galėtumėte nusakyti, kokios yra tendencijos, kaip vystysis ateityje šis atsiskaitymo būdas?

– Prognozių begalė. Tai gali būti labai ribinis produktas, uždraustas daugelyje šalių, pusiau legalus, kaip tie lengvieji narkotikai – kai kur leidžiama, kai kur draudžiama. Tai pesimistinė prognozė. Optimistinė – filosofų mokyklos atstovai, kurie sako, kad po 50 metų bitkoinas taps dominuojančia pasaulio valiuta, išstums eurą ir dolerį. Visuomenei tai atneš labai didelį gėrį, nes panaikins bet kokios valstybės, šalies teisę spausdinti pinigus.

Istorija rodo, kad labai dažnai šalys neteisingai panaudoja savo teisę, finansuodamos deficitus ir karus. Jos prispausdina daugiau pinigų, nes, kai tas sprendimas, kiek pinigų cirkuliuoja, kokiomis sąlygomis, koncentruojasi vienoje valdžioje, tai yra per didelė pagunda tai panaudoti savo tikslams, kurie prieštarauja visuomenės tikslams.

Prognozių spektras labai didelis. Manau, kad artimiausią dešimtmetį tai liks verslo instrumentu. [...] Manau, kad verslas ištrauks daug daugiau iš tų technologijų. Kol kas tai nėra vartotojiškas produktas, bet neatmetu galimybės, kad dar mūsų amžiuje tai gali tapti pilnaverte valiuta kaip ir kitos, kurias naudojame.