Anot I. Laurso, didžiausios problemos vystant inovacijas Lietuvoje, kad švietimo sistema atitrūkusi nuo verslo, orientuota į akademinius, o ne ekonominius pasiekimus. Tarp sprendimo priėmimo lyderių verslininkas įžvelgia ryškų verslumo motyvacijos ir inciatyvos trūkumą. Reguliavimas konservatyvus ir nesuderinamas su verslumu, mokslo bendradarbiavimo su verslu teisinės bazės - nėra.

Dėl šių priežasčių akademinių pasiekimų Lietuvoje tiesiog nesugebama paversti ekonomine nauda, teigė I. Laursas.

Dar viena svarbi problema - investicijų dydis. Pasaulyje per pastaruosius 50 metų, įdarbinus technologijas, padarytas didžiulis šuolis kuriant gerovę, pažymėjo I. Laursas. Kitas klausimas, kaip ta gerove sugebama pasinaudoti, kaip ji paskirstoma.

Netikiu iš kirvio išverdama koše.

„Netikiu iš kirvio išverdama koše. Netikiu, kad iš nieko puode galima kažką sukurti. Tad kiek mes investuojame į gerovę ir inovacijas? Lyderis šioje srityje yra Japonija, po to - Amerika. Lietuva, atsižvelgiant į procentines proporcijas, nuo jų atsilieka daugiau nei dešimt kartų. Tai įrodymas, kad jeigu nedarysime dramatiškų pokyčių, būsime neįdomūs pasaulyje. Mažai moka - blogai dirbam, blogai dirbam - mažai moka. Ir taip gyvenam metų metus“, - kalbėjo I. Laursas.

Pasak investuotojo, jeigu neinvestuojama į inovacijas, gerovės didėjimo tikėtis neįmanoma.

„Reikia investuoti į mokslą, universitetus“, - perspėjo verslininkas.

Apskritai, turint omenyje, kad žmogus yra konservatyvi būtybė ir labai nemėgsta keistis, I. Laursas pabrėžė, kad vertina Lietuvoje vis dėlto jau padarytą pažangą, formuojamą inovacijų politiką.

ELTA primena, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje ketvirtadienį pagerbiami per pastarąjį šimtmetį padaryti reikšmingi lietuvių išradimai. Joje aptariama ir dabartinė Lietuvos inovacijų padėtis bei galimybės jas skatinti ateityje. Konferencija skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.