Pinigų skolintojų kantrybė trūko – teismus užplūdo vartojimo paskolų bendrovių ir kitų kredito įstaigų ieškiniai. Bylos keliamos net ir dėl kelis šimtus litų siekiančių skolų.

Ieškinių antplūdis

Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal bendrovės "General Financing" ieškinį atsakovui Andrejui S. dėl 306,15 litų skolos, 798,91 litų delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Telšių rajono apylinkės teisme priimtas bendrovės "Snoro lizingas" ieškinys atsakovui Ruslanui T., iš kurio prašoma priteisti 249,46 litų skolos, 227,50 litų delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Radviliškio rajono teisme iškelta civilinė byla pagal to paties "Snoro lizingo" ieškinį dėl 204,25 litų skolos, 185,64 litų delspinigių, 65 litų žyminio mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Artūro K. Tokiomis bylomis užversti visi Lietuvos teismai.

Vis dažniau per teismus santykius su klientais aiškinasi ir bankai, elektros, vandens tiekimo įmonės, daugiabučių namų priežiūros bendrovės ir net privatūs asmenys tarpusavyje. Atrodo, kad daugelis kreditorių jau prarado kantrybę ir kyla net ir palyginti nedidelių skolų išieškojimo banga. Kreditų bendrovių atstovai pripažįsta, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai skolas tenka išieškoti per teismus. Tačiau dabar esą žvejojamos tik 2007–2008 m. skolos, mat procesai užtrunka labai ilgai.

Byla – paskutinė galimybė

Prekės ženklą "Kreditas 123" valdančios bendrovės "General Financing" direktorius Konstantinas Balakinas patikino, kad bylinėjimasis teisme – pats lėčiausias ir neefektyviausias skolų surinkimo būdas. Tačiau jei skolininkai nereaguoja į skambučius ir laiškus, jų neįmanoma surasti nei namie, nei darbo vietoje, tai – vienintelė išeitis.

"Geriausia su skolininku dirbti nuo pat pirmos vėlavimo dienos. Jei žmonės nemoka dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl prarasto darbo, galima kuriam laikui atidėti mokėjimą, perskaičiuoti įmokas ir pan. Taip atgauname 60 proc. visų pradelstų skolų. Reikia neleisti žmogui įsiskolinti, nes po trijų keturių pradelstų mėnesių klientai neretai numoja ranka ir sako sau: "Bus kaip bus." Taigi jei žmonės nemoka piktybiškai, nereaguoja į SMS žinutes, skambučius ir laiškus, jų duomenis perduodame skolų išieškojimo bendrovėms, jie įrašomi į viešai prieinamus skolininkų sąrašus. Jei ir tai nepadeda, tenka kreiptis į teismą – tokiu metu tai jau vienintelė galimybė atgauti pinigus", – teigė vartojimo kreditus teikiančios įmonės vadovas.

Užsienyje nepasislėps

Anot jo, neretas atvejis, kai prasiskolinę gyventojai išvyksta į užsienį. Tokiu atveju kreditorius taip pat gali išgelbėti tik teismas, mat bet kurioje ES šalyje priimtas teismo sprendimas galioja ir kitose Bendrijos narėse. Tad antstoliai skolininkus gali surasti ir užsienyje. Beje, "General Financing" planuoja artimiausiu metu imtis tokių veiksmų.

"Yra tokių skolininkų, kurie išvykę į užsienį atsiliepia į mūsų skambutį ir įžūliai pareiškia: "O ką jūs man padarysit?" Tačiau teoriškai bet kurios ES šalies antstoliams galime nusiųsti teismo sprendimą ir jie imsis darbo. Aišku, tokius atveju išieškojimo procesas pabrangtų daug kartų. Iki šiol tokių dalykų nedarėme, bet Didžiojoje Britanijoje jau suradome partnerių ir netrukus planuojame pradėti tarptautines skolininkų paieškas", – įspėjo K.Balakinas.

"General Financing" pradelstų skolų dydis siekia 8 proc. viso paskolų portfelio – apie 12,9 mln. litų (visas įmonės paskolų portfelis sudaro 162 mln. litų). Atsiskaityti su bendrove delsia 9,6 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso bendrovė turi apie 120 tūkst. klientų.

Nedidina nuostolių

Kiek gyventojai skolingi bendrovei "Snoro lizingas", sužinoti nepavyko. Bendrovės generalinis direktorius Aurelijus Šveikauskas atsisakė pateikti konkrečius duomenis.

"Tikrai nepastebėjome, kad pastaruoju metu būtų labai padaugėję skolų išieškojimo atvejų. Jų visada buvo ir bus. Periodiškai keičiame tik būdus: vienu metu daugiau atvejų tenka skolų išieškojimo bendrovėms, kitu metu – teismams ir antstoliams", – teigė A.Šveikauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad įmonė bando susigrąžinti visas skolas, neatsižvelgdama į jų dydį. "Vidutinės skolos gana nedidelės, tačiau jų neišieškant bendri nuostoliai būtų nepriimtini", – trumpai pareiškė "Snoro lizingo" direktorius.

Daugiausia skolingi vyrai

Kreditų valdymo bendrovės teigia, kad pastaruoju metu keliamos bylos – tik pradžia, mat pradelstos skolos ir toliau sparčiai auga. Vasarį gyventojų pradelstos skolos išaugo beveik 90 mln. litų ir siekė 1,4 mlrd. litų, skelbia kreditų biuras "Creditinfo".

"Jau antrą mėnesį iš eilės gyventojų pradelstos skolos augo sparčiau. Pagrindine jų didėjimo priežastimi ir toliau išlieka tai, kad gyventojai negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų finansų įstaigoms. Būtent šioms įmonėms vasarį sparčiausiai ir augo gyventojų pradelstos skolos. Žmonės stengiasi laiku susimokėti už telekomunikacijų paslaugas, elektrą – tokios skolos didėja nedaug", – teigė kreditų biuro "Creditinfo" generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Beje, daugumą prasiskolinusių Lietuvos gyventojų sudaro vyrai. Jiems atitenka 71 proc. visų pradelstų skolų sumos, o moterims – tik 29 proc. Vyro pradelstos skolos dydis vidutiniškai siekia 4789 litus, moters – 3275 litus.

Daugiausia (beveik pusė visų pradelstų skolų) yra įsiskolinę 25–36 metų vyrai ir moterys, o mažiausiai – 18–19 bei 55 metų ir vyresni gyventojai. Iš visų amžiaus grupių pagal pradelstas skolas išskiria 25–36 metų vyrai. Jų skolos viršija 422 mln. litų.

Iš visų Lietuvos gyventojų vilniečiai yra sukaupę 45 proc., klaipėdiečiai – 15 proc., kauniečiai – 14 proc. pradelstų skolų. Pavyzdingiausiai įsipareigojimus vykdo Pagėgių, Lazdijų ir Neringos gyventojai.

Labiausiai prasiskolinę miestai yra Akmenė, Šilutė, Šilalė, Kelmė, Ukmergė.

Įmonės irgi delsia

Didėja ir pradelstos įmonių skolos. Vien sausį jos ūgtelėjo 200 mln. litų. Per vasarį – dar 145 mln. litų ir pasiekė 3,3 mlrd. litų.

Tiesa, įmonių turto areštų skaičius mažėja. Vasarį buvo registruoti 1479 turto areštai – tai beveik tiek pat, kiek ir sausį, kai buvo užfiksuoti 1481 tokie atvejai.

"Palyginus verslo turto areštų ir pradelstų skolų statistiką, ryškėja paradoksali tendencija, kad vis dar didėjant įmonių skoloms, mažėja joms įregistruojamų turto areštų skaičius. Taip atsitinka dėl to, kad dažniausiai verslas su prioritetiniais kreditoriais, pavyzdžiui, bankais, telekomunikacijų ir komunalinio ūkio bendrovėmis, randa būdų susitarti gražiuoju, nors ir augina jiems skolas. Tačiau kreditoriai, kuriems prasiskolinusios įmonės skiria mažiau reikšmės, netenka kantrybės ir imasi turto arešto kaip paskutinės priemonės kovoti su skolininkais", – teigė kreditų biuro "Creditinfo" kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Lietuvai siūloma griežtinti reikalavimus

Londone vykusioje kasmetėje konferencijoje "Vartojamųjų paskolų ateities perspektyvos" (angl. – "The Future of Consumer Finance") susirinkę finansų rinkos atstovai aptarė naująsias vartojimo paskolų strategijas.

Bankų ir nebankinių finansų sektorių ekspertai diskutavo apie svarbius, jau paruoštus, tačiau dar neįsigaliojusius teisės aktus – ES vartojimo kredito direktyvą ir Laisvosios prekybos biuro vykdomą priežiūrą dėl neatsakingo skolinimo.

Kreditų rinkos dalyvių nuomone, dėl specifinės Lietuvos vartojimo kreditų rinkos sudėties ši direktyva mūsų šalyje pasiteisintų tik sugriežtinus jos sąlygas – pritaikius šią direktyvą ne tik vartojimo paskolas, bet ir smulkiuosius kreditus teikiančioms bendrovėms.

Esą taikyti tik minimalius reikalavimus Lietuvoje būtų netikslinga, nes ES vartojimo paskolų direktyva reglamentuoja tik tų finansų bendrovių veiklą, kurios skolina ne mažiau kaip 200 eurų (apie 700 litų). Taigi dalis Lietuvos vartojimo kreditų rinkos ir toliau liktų nereguliuojama jokiais įstatymais.

Konferencijoje aptartos ir kitos problemos – skolų gausėjimo ir visuomenės nepasitikėjimo finansų sektoriumi.

Konferencijoje dalyvavo tokių bendrovių ir finansų institucijų kaip "Citi", "Capital One", "Experian", "Lloyds Banking Group", "Bank of America" atstovai ir kt.