Praranda kvalifikaciją

Nors birželį darbuotojų poreikis darbo rinkoje pasiekė aukštumas ir šiek tiek – 2,8 proc. ilgalaikių bedarbių sumažėjo, tačiau, pasak UŽT specialistų, jų dalis tarp visų darbo ieškančių asmenų ūgtelėjo 1,7 proc.

Šiemet labiausiai – 42,2 proc. (645 asmenys) padaugėjo ilgalaikių bedarbių, norinčių įgyti naują kvalifikaciją ar kompetenciją. Net 48,5 proc. (925 asmenys) daugiau buvo tarp įdarbintų subsidijuojant, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu.

Darbo ieškančių žmonių sumažėjo nuo 277 tūkst. metų pradžioje iki 223,7 tūkst. liepos 1 d.

"Ilgai nedirbantis žmogus praranda turėtą kvalifikaciją ir gebėjimus, dauguma jų neturi stiprios motyvacijos sugrįžti į darbo rinką, o norintieji įsidarbinti dažnai nepasitiki savimi ir nežino, kaip tai padaryti, – aiškino UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė. – Siekiant sugrąžinti juos į darbo rinką susiduriama su socialiniais ir psichologiniais veiksniais, kurie stipriai lemia šių žmonių karjeros projektavimą. Tolesnis jų sugrįžimas į darbo rinką vyksta palaipsniui, pasitelkiant atvejo vadybininkus."

Sunkiausia seniai nedirbantiems asmenims surasti reikalingų socialinių partnerių, galinčių padėti išspręsti jų problemas. UŽT sako, kad šį darbą greitai ir profesionaliai atlieka būtent vadybininkai.

"Dauguma ilgalaikių bedarbių yra neapsisprendę dėl tolesnės profesinės veiklos, tik trečdalis pasiruošę įgyti paklausią darbo rinkoje profesiją. Jaunesni ilgalaikiai bedarbiai aktyviau renkasi naujas profesijas, vyresni – pasyvią darbo paieškos formą, tačiau sutinka dalyvauti laikinose užimtumo priemonėse (Užimtumo didinimo programose)", – pasakojo V.Kamandulienė.

Vairuotojai – geidžiamiausi

Pirmąjį pusmetį 768 ilgalaikiai bedarbiai įgijo įvairių transporto priemonių vairuotojų – daugiau nei 180, slaugytojų padėjėjo – 57, socialinio darbuotojo padėjėjo – 49, apskaitininko – 44, sandėlio operatoriaus – 40, virėjo – 31, kosmetiko – 18 ir kt. paklausias darbo rinkoje profesijas. Stažuotėje pradėjo dalyvauti 45 ilgalaikiai bedarbiai.

Gausiausiai šalies įmonėse buvo įdarbinta subsidijuojant – 1 797 ilgalaikiai bedarbiai. Darbdaviai daugiausia įdarbino pagalbiniais darbininkais – 269, pardavimų vadybininkais – 88, pardavėjais – 80, valytojais – 65, administratoriais – 59, virėjais – 32 ir kt.

Perkvalifikavimo ir užimtumo priemonėse daugiausia ilgalaikių bedarbių dalyvavo Vilniaus apskrityje – 769, Kauno – 608 ir Klaipėdos – 329.

Vyresni imasi veiklos

UŽT specialistai pastebi, kad tarnyboje registruotiems 50 metų ir vyresniems asmenims šių metų antrąjį ketvirtį įsidarbinti sekėsi geriau nei sausio–kovo mėnesiais: dirbti pradėjo net 56,2 proc. daugiau tokio amžiaus gyventojų. Taip pat didėjo įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – 56,8 proc., o savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo net 72,9 proc. daugiau žmonių.

Beje, sparčiau augo ir įsidarbinimas pagal terminuoto darbo sutartis – 64,9 proc. Tuo metu nuolatinai dirbti pradėjo 54,5 proc. daugiau 50 metų ir vyresnių asmenų.

"2020 m. per mėnesį vidutiniškai įsidarbindavo 3,4 tūkst. darbo ieškojusių vyresnių nei 50 metų gyventojų. Šie metai jiems sėkmingesni – į darbo rinką grįžta vidutiniškai 4,2 tūkst. vyresnio amžiaus asmenų per mėnesį. Jei žvelgtume į laikotarpį nuo 2020 m. pradžios, daugiausia – 5,4 tūkst. klientų įsidarbino šią gegužę", – teigė UŽT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Liepos 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 89,1 tūkst. darbo neturinčių vyresnių nei 50 metų žmonių. Iš jų 60,3 tūkst. – vyresni nei 55 metų. Registruotas nedarbas šioje amžiaus grupėje buvo 15,9 proc. Tai – 3 proc. daugiau nei bendras šalies rodiklis, kuris siekia 12,9 proc.

Palyginti su pandemijos pradžia, 50 metų ir vyresnių darbo neturinčių asmenų skaičius liepos 1 d. buvo 20,5 tūkst. (29,9 proc.) didesnis, o registruotas nedarbas – išaugęs 3,2 proc. Palyginti su praėjusių metų liepos 1 d. duomenimis, darbo neturinčių 50-mečių ir vyresnių asmenų skaičius padidėjo 7,2 tūkst. (8,7 proc.), o registruotas nedarbas buvo 1,7 proc. didesnis nei prieš metus.

"50 metų ir vyresnių amžiaus grupės registruotas nedarbas UŽT stebimas nuo 2013-ųjų. Nuo tada šis rodiklis nebuvo nukritęs žemiau kaip 10 proc. ir vidutiniškai viršija bendrą šalies nedarbo lygį 3 proc.", – priminė J.Zemblytė.

Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą 2020 m. per mėnesį vidutiniškai pradėdavo 3,1 tūkst. tokio amžiaus bedarbių. Šiemet vidurkis šiek tiek didesnis – vidutiniškai 3,2 tūkst. per mėnesį. Nepaisant to, kad didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių imasi savarankiškos veiklos, esant ribojimų dėl pandemijos ar tokią veiklą atliekant tik fragmentiškai, tikėtinas dalies šių asmenų grįžimas į UŽT.

Fiksuojama, kad tarp vyresniųjų net penktadalis pradeda dirbti pagal terminuoto darbo sutartis (2020 m. – 19,9 proc., 2021-aisiais – 22,3 proc.). Tai gerokai didesnė dalis nei kitose amžiaus grupėse: 30–49 metų grupėje įsidarbinimas pagal terminuoto darbo sutartis sudaro apie dešimtadalį (10,6 proc.), tarp jaunimo iki 29 metų – dar kiek daugiau (apie 13 proc.).

Tendencijos gerėja

Tarp UŽT registruotų vyresnių nei 50 metų žmonių – daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 50,1 ir 49,9 proc.). Du penktadaliai (41,4 proc.) yra įgiję profesinį, dešimtadalis (11 proc.) – aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dar 29,4 proc. – neturi formaliai įgytos kvalifikacijos.

Stebima ir teigiama tendencija – vyresnio amžiaus grupės registracijos UŽT tempai mažėja: 2021 m. per mėnesį vidutiniškai įregistruojama 5 tūkst. darbo ieškančių 50-mečių ir vyresnių. Tuo metu 2020-aisiais šis skaičius buvo didesnis – 7,6 tūkst. Daugiausia naujų vyresnio amžiaus klientų užsiregistravo 2020-ųjų balandį – 9,9 tūkst. (prasidėjus pandemijai) ir liepą – 9,4 tūkst. (ėmus mokėti darbo paieškos išmoką).

Eurobarometras: šuolis į rekordinį lygį

105,3 balo – tiek, naujausiais duomenimis, birželį pakilo Europos darbo rinkos barometras. Šis rodiklis yra net 10 balų aukštesnis, palyginti su praėjusių metų pirmuoju vasaros mėnesiu. 1,9 balo pakilimas, palyginti su 2021 m. geguže, Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (UTI) pagrindinis rodiklis viršija aukščiausią lygį nuo pirmojo jo matavimo 2018 m. birželio mėn.

"Europos užimtumo tarnybų darbo rinkose prasidėjo reikšmingas atsigavimas", – sakė UTI atstovas Enzo Weberis. Pagrindinės visų dalyvaujančių šalių darbo rinkos rodiklių reikšmės yra akivaizdžiai teigiamos ir viršija 100 balų ribą. Didelius, bent dviejų balų šuolius užfiksavo Islandija, Malta, Belgija, Vokietija, Belgija, Liuksemburgas, Lenkija ir Austrija.

Daugėja optimizmo žvelgiant į nedarbo ir užimtumo augimą. Prognozuojamojo nedarbo rodiklis birželį pakilo 1,8 balo iki 105,8. Užimtumo augimo tarpinis rodiklis augo dviem balais iki 104,8.

Visos Europos darbo rinkos barometro projekte dalyvaujančios valstybinės užimtumo tarnybos pateikia savo teritorijai būdingus rodiklius. Tokius duomenis teikia penkiolika tarnybų, įsikūrusių Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje, Belgijos generaliniame direktorate, Belgijoje–Flandrijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Belgijoje–Valonijoje.