Įmonės plėtra įžiebė konfliktą

Uostamiesčio valdininkai siekia sužlugdyti įtarimų keliančius pramonininkų planus

Visuomenės susirūpinimą kelianti Klaipėdos chemijos pramonės plėtra išjudino ir miesto valdžią.

Prieš penkerius metus savo parašais palaiminę pramoninės zonos atsiradimą valdininkai tik dabar puolė demonstruoti gyventojams savo susirūpinimą. Nerijaus JANKAUSKO nuotrauka

Žlugus bendrovės „PN Waldis“ planams pradėti gaminti pavojingą cheminę medžiagą indolą, valdininkų žvilgsnis nukrypo į Laisvąją ekonominę zoną.

Vienos didžiausių jos bendrovių „Neo Group“ siekiai statyti atliekų perdirbimo padalinį įžiebė konfliktą tarp Klaipėdos miesto ir rajono valdžios.

Gėdins rajono valdžią

Uostamiesčio valdininkai baiminasi, kad besiplečianti įmonė gali dar labiau nuodyti aplinkinius gyventojus. Bendrovė „Neo Group“ įsikūrusi ant ribos, skiriančios miesto ir rajono teritorijas. Todėl nerimaujama, kad didelė dalis teršalų teks klaipėdiečiams.

Praėjusią savaitę posėdžiavę savivaldybės Miesto ūkio komiteto nariai nutarė sugėdinti rajono valdžią, jau palaiminusią pramonininkų planus. Esą Klaipėdos rajonas didelis, jame daug laisvų plotų, kur būtų galima plėtoti chemijos pramonę, nesiveržiant į miesto teritoriją.

Projekto poveikio aplinkai vertinimo programai rajono savivaldybė jau pritarė. Miesto valdžia atmetė du kartus.

„Bendrovė slepia norą gaminti naują cheminę medžiagą makro-fleksą. Tai naujas produktas, kuriam keliami kitokie reikalavimai. Jo poveikis aplinkai nėra žinomas. Todėl kaip komiteto pirmininkas inicijuoju kreipimąsi į rajono tarybą. Mes reikalaujame, kad jie nustotų klaipėdiečiams po nosimi kišti visokį cheminį šlamštą“, - piktinosi Tarybos narys Naglis Puteikis.

Prašys veto

Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė užtikrino, kad miesto valdžia palaimintų „Neo Group“ plėtrą tik tuo atveju, jei bendrovė įrodytų, jog neteršia aplinkos.

„Perdirbant gamybines atliekas taršos turėtų būti mažiau, tačiau iki šiol įmonė nesugebėjo susitvarkyti su teršalų kiekiu. Paskutinio monitoringo rezultatai parodė, kad vienų elementų kiekis ore normą viršijo keturis kartus, kitų – septynis kartus“, - sakė D.Berankienė.

Miesto ūkio komitetas ketina kreiptis į rajono valdžią ir siūlyti koreguoti prieš dvejus metus tarp keturių pajūrio savivaldybių pasirašytą „QUATTRO“ sutartį.

Ši sutartis suteikia galimybę Klaipėdos miesto, rajono, Palangos miesto bei Neringos savivaldybėms bendradarbiauti verslo plėtros srityje.

N.Puteikio nuomone, savivaldybėms reikėtų suteikti veto teisę. Mat uždrausti bendrovės „Neo Group“ planus miesto valdžia neturi juridinės teisės, nes įmonė veikia rajono teritorijoje.

Taršos nebus?

Bendrovės „Neo Group“ atstovai tvirtina, kad gamyklos veikla žalos aplinkai nedaro, o miesto valdžios triukšmą vadina nemotyvuotu užsispyrimu.

„Svarstant poveikio aplinkai vertinimo programą savivaldybė galėjo pateikti savo pasiūlymus, tačiau to nepadarė, todėl jos pasipriešinimas mums nesuprantamas, nėra jokių argumentų“, - kalbėjo bendrovės korporatyvinių reikalų direktorius Gintautas Dirgėla.

Kaltinimus esą įmonė nesusitvarko su tarša jis pavadino nesąmoningais. Bendrovės atstovas paneigė pasklidusias kalbas, kad rengiamasi atidaryti trečiąją gamybos liniją.

„Jokių planų plėsti gamybą nėra. Mes norime naujo pastato, kuriame galėtume perdirbti apie pusę procento brokuotų plastiko granulių. Jas norime perdirbti į statybines putas, naudojamas kaip izoliacinę medžiagą“, - aiškino G.Dirgėla.

Pašnekovas užtikrino, kad įdiegus papildomus filtrus į aplinką visai nepateks kenksmingų medžiagų.

Jeigu bendrovei pavyks įveikti valdininkų pasipriešinimą, atliekų perdirbimo padalinys gali pradėti veikti dar šiemet.

Skyrė baudų

Pernai Rytų ir Centrinėje Europoje padalinius turinti įmonė „Neo Group“ aplinkosaugai skyrė daugiau dėmesio.

Siekdama sumažinti į orą išmetamų atliekų kiekį, bendrovė sumontavo papildomą teršalų šlapio valymo įrenginį skruberį. Įrenginyje išvaloma iki 95 proc. oro teršalų.

Šiuo metu yra komplektuojami įrengimai, apsaugos ir matavimo priemonės analogiško oro valymo įrenginio montavimui ir antroje gamybinėje linijoje. Tai leis įmonei dar labiau sumažinti oro taršą.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas “Neo Group” įmonei buvo pateikęs privalomuosius nurodymus pakoreguoti techninį projektą ir įgyvendinti priemones taršai sumažinti.

Aplinkosaugininkai pateikė bendrovei “Neo Group” ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, o už nustatytų taršos normatyvų viršijimą atsakingiems įmonės darbuotojams skyrė administracines baudas.

Klaipėdos pramonės plėtra ir jos galima neigiama įtaka gyventojų sveikatai susirūpino ir aukščiausi šalies politikai.

Praėjusią savaitę uostamiestyje lankėsi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė. Jos teigimu, gyventojų abejones dėl pramonės taršos išsklaidytų nepriklausomų ekspertų atliktas tyrimas.

„Deja, pastaruoju metu dėl sparčios industrializacijos ir nelabai išmintingų urbanistinių sprendimų smėlėti Baltijos paplūdimiai pamažu išnyksta jūroje, aplinką nuodija sukauptos pesticidų krūvos, įvairios gamybos atliekos. Nerimą kelia gamyklų planai, kurie patvirtinami neištyrus poveikio aplinkai“, - sakė M.Starkevičiūtė.

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas įsitikinęs, kad didžiausia atsakomybė tenka miesto valdžiai.

„Be valdininkų palaiminimo nė viena įmonė negali pradėti savo veiklos. Bėda ta, kad negalvojama pirmoje plėtros stadijoje, kai rengiami planai.

Vėliau staiga susigriebiama, todėl kyla konfliktų. Nerimo būtų mažiau, jei gyventojai turėtų daugiau informacijos apie tai, kas ir kur gaminama, kas daroma, kad jų gyvenimo kokybė gerėtų“, - aiškino mokslininkas.

S.Gulbinsko nuomone, Klaipėdoje būtina įrengti nepriklausomą tyrimų laboratoriją. Dabar poveikio aplinkai analizė palikta pačioms įmonėms. Jų pateiktais duomenimis visuomenė linkusi abejoti.