Planuojama, kad šios lėšos iki 2025 metų pabaigos padėtų įgyvendinti bent 55 inovatyvius viešuosius pirkimus.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, siekiama, kad inovatyvūs pirkimai sudarytų bent 5 proc. visų viešųjų pirkimų.

„Vien praėjusiais metais viešiesiems pirkimams Lietuva išleido daugiau kaip 8 milijardus eurų valstybės biudžeto lėšų. Tai lėšos, kurios galėtų skatinti inovacijas. Jomis būtų perkami inovatyvūs produktai ir prekės, o tai skatintų verslą bei mokslą daugiau kurti ir dažniau komercinti inovacijas“, – pranešime teigė A. Armonaitė.

Didžiausia vienam projektui skiriama lėšų suma – 76,09 tūkst. eurų. Projektų paraiškas Inovacijų agentūrai bendrovės gali teikti iki birželio 30 dienos.

Inovatyvus produktas ar prekė – tai inovacinės veiklos rezultatas, kuris įdiegtas į rinką, viešojo valdymo, socialinę ar kultūros sritį jis tampa inovacija.

Tokiems produktams ar prekėms priskiriami išmanios šnekos atpažinimo sistemos integracijos, istorinių pastatų pažeidimų atpažinimo ir prevencinės priežiūros, pacientų identifikavimo ir medicininių duomenų gavimo sprendiniai lazerinio skenavimo sistemos, miesto planavimui taikomos palydovinių duomenų sistemos ir kt.

„Inovatyvus viešasis pirkimas nuo paprasto viešojo pirkimo skiriasi savo pobūdžiu. Inovatyvaus viešojo pirkimo tikslas – įsigyti inovacija tapusius produktus ir prekes, o paprasto viešojo pirkimo – nusipirkti prekes, paslaugas ar darbus, sudarant viešojo pirkimo – pardavimo sutartį“, – pranešime teigė ministerija.

Priemonė finansuojama ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RFF) lėšomis.