– Mykolai, pirmiausia paaiškinkite, kas yra laikinas administratorius ir ką jis darys?

– Jis administruos įšaldytą turtą siekiant užtikrinti, kad ūkinio subjekto veikla tęstųsi – atsiskaitytų su darbuotojais, valstybe, tiekėjais ir galbūt galėtų tęsti savo komercinę veiklą toliau. Tačiau man atrodo svarbu į visą procesą žiūrėti metodiškai ir nuosekliai, nes plataus masto sankcijų taikymas Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) – pakankamai naujas žanras. Tad turime žiūrėti nuo pat pradžių – sugebėti identifikuoti asmenis ir turtą, kuris turi būti įšaldytas. Tuomet jį ir įšaldyti, perimti jo valdymą, esant reikalui jį realizuoti ir vėliau panaudoti tuos pinigus pagal tai, kaip sutaria ES ar atskira šalis – narė.

Plataus masto sankcijų taikymas Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje  – pakankamai naujas žanras.

– Bet jeigu mes kalbame apie pinigus sąskaitose, kam joms reikalingas toks  administratorius?

– Jūs teisus, joms tikrai nėra reikalingas administratorius, čia labiau eina kalba apie tokią įmonę kaip „Lifosa“. Joje yra šimtai darbuotojų, su kuriais turi būti atsiskaitoma laiku. Yra tiekėjai, yra valstybė ir savivaldybė, kurios gauna tiekiamą šilumą iš „Lifosos“, taigi turi būti užtikrintas įmonės veiklos tęstinumas, kol bus nuspręsta, ką toliau su ja daryti.

– Ar sugalvojote ką darysite toliau – juk sankcijos gali tęstis labai ilgą laiką…

– Pasižiūrėkime tarptautinius pavyzdžius – JAV įšaldė Afganistano Centrinio banko turtą, kuomet talibai perėmė valdžią Afganistane. Įšaldę jį, jie konfiskavo pusę turto sumos ir tuos pinigus panaudojo Rugsėjo 11-osios kompensacijų išmokėjimui. Taigi mes turime tarptautinės praktikos, kaip naudojamas įšaldytas turtas. Manau, kad ES lygiu gali būti priimti labai panašūs sprendimai – turtas bus konfiskuotas ir perduotas Ukrainos atstatymui.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar Lietuvos pozicija šiuo klausimu tokia pati?

– Tai yra mano asmeninė pozicija, Seimas dar nėra priėmęs sprendimo. Seimas vakar priėmė sprendimą dėl to, kad būtų galima efektyviai valdyti turtą ir vėliau, matyt, jau visos ES lygiu bus apsispręsta, ką su juo daryti. Manau, būtų racionalu, atsižvelgiant į tai, kad tas turtas galimai buvo nešvariai uždirbtas – jo pinigai buvo panaudoti karo prieš Ukrainą finansavimui – įšaldytas sumas panaudoti Ukrainos atstatymui visomis prasmėmis.

Visgi šioje situacijoje mes turime būti vieningi, aš  įsitikinęs, kad FNTT dirba nuosekliai, sąžiningai ir principingai. 

– Galbūt jūs turite apibendrintus skaičius – kiek to turto Lietuvoje jau žinoma?

– Tai nėra didelės apimtys. Reikia pripažinti, kad kol kas mes kalbame apie keliasdešimt milijonų finansinio turto. Tačiau tokia įmonė kaip „Lifosa“ yra tikrai labai reikšminga strateginiu klausimu, todėl neatmesčiau galimybės, jog turėsime ir daugiau įmonių, kurioms gali būti pritaikytos sankcijos. Štai kodėl turime būti pasiruošę turėti visą sklandžiai veikiančią sistemą – t. y. pritaikius sankcijas, būtų paskirtas administratorius, kuris užtikrintų veiklos tęstinumą. O vėliau jau būtų apsispręsta, ką su tokiu turtu valstybė darys.

– Taigi, mechanizmas jau yra, bet Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) kalba, kad jie ne visada žino, jog konkretus turtas priklauso sankcionuojam asmeniui ar įmonei, nes labai dažnu atveju jis valdomas per antrines įmones ar trečius asmenis. Ar jūs turite sprendimą šiam klausimui?

– Iš tiesų labai svarbu yra didinti FNTT pajėgumus. Jei mes lig šiol nusikalstamumą labiau supratome kaip grubų įstatymų pažeidimą, pavyzdžiui, nusikaltimus gatvėje, tai dabar didžioji dalis žalos yra padaroma „baltų apykaklių“ nusikaltėlių. Taip vadinami žmonės, dirbantys su sofistikuotomis teisinėmis ir programinėmis įrangomis, siekdami pasipelnyti neteisėtu būdu. Todėl dabar svarbu stiprinti FNTT pajėgumus, kas padėtų jiems laiku identifikuoti ir įšaldyti tokį turtą. Jeigu palygintume, Latvijoje panaši tarnyba finansuojama reikšmingai daugiau nei Lietuvoje, todėl su šiuo sprendimu bus didinamas ir finansavimas FNTT. Tikiuosi, kad ateinančiais metais jis bus reikšmingai didesnis.

– Ar turite skaičius, kokios apimties toks finansavimas galėtų būti?

– Kol kas kalba eina apie šimtus tūkstančius eurų, tačiau neatmesčiau galimybės, kad ateinančiais metais galėtume kalbėti ir apie milijonus.

– Ar FNTT prašo daugiau politinio palaikymo? Pasak jų, jiems labai dažnai tenka susidurti su spaudimu iš teisinės bendruomenės taip pat aiškinant, kad vienos ar kitos sąskaitos turėtų būti paleistos.

– Be jokios abejonės, teisinėje valstybėje kiekvienas žmogus yra laisvas pateikti savo argumentus ir jau teismai spręs kokį turtą konfiskuoti. Be abejo, bet kokį sprendimą galima apskųsti teismui. Visgi šioje situacijoje mes turime būti vieningi, aš  įsitikinęs, kad FNTT dirba nuosekliai, sąžiningai ir principingai. Turime užtikrinti jiems papildomus resursus taip, kad jie galėtų įgyvendinti savo funkcijas kietai įšaldydami ir perimdami tokio turto valdymą. Man atrodo, kad jie tikrai  pasiruošę tą daryti.