Lietuvos, į 2010-uosius įžengusios be Ignalinos atominės elektrinės (IAE), laukia didelės permainos ir pigesnės elektros paieškos.

Energetikos pokyčiai

Pastaruosius 20 metų IAE tiekė Lietuvai daugiau kaip du trečdalius visos reikalingos elektros energijos. Iš sovietmečio paveldėtos elektrinės gaminama elektra buvo itin pigi – kilovatvalandė jos kainavo vos 6 centus. Netekęs galingo ir pigaus elektros gamybos šaltinio, neatpažįstamai pasikeitė ir šalies energetikos sektorius.

Svarbiausiu elektros gamintoju tapo Lietuvos elektrinė (LE) Elektrėnuose. Būtent ji su Kruonio hidroakumuliacine elektrine pirmosiomis valandomis, kai buvo uždaryta IAE, aprūpino didžiąją dalį šalies elektros energija. Vėliau pradėtas didinti importuojamos elektros energijos kiekis.

Renkasi pagal kainą

"Lietuvos energija" nenurodo tiksliai, kiek ir iš kokių šalių bus perkama elektros, nes ketinama rinktis tuos gamintojus, kurie siūlys patraukliausią kainą. Bendrovė dėl elektros teikimo turi sudariusi sutartis su latvių, estų, baltarusių, ukrainiečių ir rusų gamintojais, taip pat yra galimybių importuoti elektrą iš Skandinavijos šalių.

"Tiksliai pasakyti, kiek iš kokių šalių pirksime elektros, negalima, nes viskas priklausys nuo to, kokias kainas siūlys elektros gamintojai. Pavyzdžiui, dabar patvinusios upės Latvijoje, jie turi didelius gamybinius pajėgumus ir gali pasiūlyti pigesnės energijos. Jeigu patraukliausią kainą siūlys rusų gamintojai, ekonominė logika sako, kad elektrą apsimokės pirkti iš jų. Pasakyti, kaip tiksliai atrodys tas elektros "pyragas", bus galima tik po fakto", – paskutinę IAE darbo dieną aiškino "Lietuvos energijos" atstovė spaudai Renata Gaudinskaitė.

Dalis elektros energijos bus įsigyjama ir nuo sausio 1 d. pradėjusioje veikti elektros rinkoje. Pirmieji gamintojų ir tiekėjų sandoriai rinkoje vyko paskutinę praėjusiųjų metų dieną. LE žada artimiausiu metu paskelbti, kokiomis kainomis susitarta pirkti elektrą. Kol kas iš elektros rinkoje dalyvaujančių tiekėjų elektrą galės pirkti tik stambiausi elektros vartotojai – didelės pramoninės bendrovės, tačiau po penkerių metų reguliuojamų tarifų neliks, visiems vartotojams bus tiekiama rinkoje pirkta elektra.

Krizė išėjo į naudą

Galbūt ir keista, tačiau su IAE antrojo bloko uždarymu sutapęs ekonomikos sunkmetis sušvelnins neigiamus padarinius praradus pigų elektros gamybos šaltinį. Pirmiausia, dėl pasaulinės ekonominės krizės kritęs elektros suvartojimas aplinkinėse šalyse, todėl jos suinteresuotos perteklinę elektros energiją siūlyti mažesne kaina. Be to, dėl sunkmečio sumažėjo elektros poreikis ir pačioje Lietuvoje.

Perdavimo sistemos operatorius "Lietuvos energija" yra apskaičiavęs, kad per 2010-uosius mūsų šaliai reikės 9,1 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Daugiau negu pusė viso kiekio bus pagaminta šalies viduje, o apie 40 proc. energijos ruošiamasi importuoti iš užsienio.

Pagrindine gamintoja tapusi Lietuvos elektrinė per metus pagamins apie 2,5 TWh elektros energijos. Tačiau jos gaminama elektra bus gana brangi – už ją teks mokėti po 29 centus už kilovatvalandę (trečdaliu pigesnės elektros energijos LE tikisi pasiūlyti po kelerių metų, kai bus baigtos naujo elektrinės bloko statybos). Panaši elektros dalis bus pagaminta Vilniaus, Kauno, Panevėžio šiluminėse elektrinėse, taip pat pasitelkiant vėjo ir vandens energiją.

Apie 4 TWh elektros energijos planuojama įsigyti iš kitų valstybių. "Elektros energijos tiekimo sutartys sudarytos su visomis šalimis kaimynėmis", – sakė "Lietuvos energijos" vadovas Aloyzas Koryzna.

Pasak jo, šiuo metu techninės galimybės leidžia iš Skandinavijos šalių importuoti 0,2–0,6 TWh, iš Estijos – 0,9–1,5 TWh, iš Latvijos – 0,1–0,2 TWh, Baltarusijos – 0,3–2 TWh, iš Ukrainos – 0,8–1,5 TWh elektros energijos.

Ūkiui atsigauti nesukliudys

Nors pabrangusi elektra turėtų padidinti gamybos ir kitas veiklos išlaidas, verslininkai drastiško kainų kilimo nežada ir tikisi, kad prie to pavyks prisitaikyti neužkraunant papildomų mokesčių ant vartotojų pečių.

Finansų ekspertai taip pat nežada apokaliptinių scenarijų šalyje. Nors atominės elektrinės uždarymas gali pesimistiškai nuteikti šalies gyventojus, šalies ūkiui atsigauti po krizės nesutrukdys.

"IAE uždarymas ir jau paskelbtas elektros energijos kainų padidėjimas gali atimti iš Lietuvos BVP maždaug 1–1,5 proc., tačiau jis nepajėgus sustabdyti šalies išėjimo iš recesijos", – apie ekonominius pokyčius šalyje 2010-aisiais kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo nuomone, teigiami šalies ekonomikos pokyčiai, nors ir pabrango elektra, išryškės antrą šių metų pusmetį.

Milžino miego kaina

Grįžtant į dabartį, IAE uždarymą ne be priežasties galima palyginti su milžino miegu. Iš tiesų elektrinės reaktoriuose dar kelis dešimtmečius pulsuos atominė gyvybė, jų priežiūra šaliai atsieis milijonus litų. IAE generalinio direktoriaus Viktoro Ševaldino skaičiavimu, vien per 2010 m. elektrinei reikės 350 mln. litų. Didžiąją dalį šių lėšų skyrė ES, kuriai Lietuva ir buvo pažadėjusi uždaryti elektrinę.

Atominės elektrinės pastatai Drūkšių ežero pakrantėje taip pat stūksos dar ilgai, o jų išmontavimo darbai prasidės tik 2020-aisiais. Šalia IAE turėtų atsirasti specialios saugyklos, kuriose radioaktyvios atliekos bus laikomos ne vieną dešimtį metų.

Tikimasi, kad iš atominės energetikos valstybių gretų Lietuva pasitraukia tik laikinai. Šiuo metu Energetikos ministerija ieško strateginio investuotojo, kuris su Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija galėtų dalyvauti naujos atominės elektrinės statybose.

Apie IAE

IAE pradėta statyti 1974 m., pirmasis blokas paleistas 1984 m., antrasis – 1987 m., o pagal išankstinį planą turėję veikti dar du elektrinės blokai, pradėjus byrėti Sovietų Sąjungai, taip ir nebuvo užbaigti. Elektrinėje naudoti du RBMK-1500 reaktoriai devintajame dešimtmetyje buvo galingiausi pasaulyje. Jų šiluminė galia siekė apie 4200 megavatų, o prie kiekvieno reaktoriaus prijungtų keturių turbinų galia – po maždaug 700 megavatų.

Iki 2004-ųjų pabaigos, kol veikė abu blokai, elektrinėje dirbo 5 tūkst. darbuotojų. Sustabdžius pirmąjį, IAE liko tik pusė darbuotojų, uždarius antrąjį, elektrinėje liks dirbti apie 2 tūkst. žmonių. Jie per ateinančius metus prižiūrės atominį reaktorių, padės išmontuoti įvairią elektrinės įrangą.

Komentarai

Antanas Bubnelis

"Teo" atstovas spaudai

Elektros energijos pabrangimas bus juntamas, ir bendrovės sąnaudos dėl to padidės. Tačiau paslaugų kainų dėl brangsiančios elektros energijos didinti neplanuojame. Viena vertus, išlaidos elektros energijai nesudaro itin didelės dalies bendroje sąnaudų struktūroje. Tačiau labiausiai dėl to, kad "Teo" diegia taupiai ir efektyviai elektros energiją naudojančias technologijas. Pavyzdžiui, efektyvinami nemažai elektros sunaudojantys duomenų centrai – vietoj įprastinių aušinimo oru sistemų diegiamos daug efektyvesnės, aušinančios skysčiu, taikomi kiti energijos taupymo sprendimai.

Renata Saulytė

"Maximos LT" atstovė spaudai

Dėl brangstančios elektros kainų neketiname didinti, galbūt tai aktualiau gamintojams, ir jie peržiūrės savo kainodarą, nors kol kas jokių žinių apie besikeičiančias kainas negavome ir iš jų. Aišku, elektros energija užima pastebimą veiklos sąnaudų dalį, o kaip ją sumažinti, pradėjome galvoti prasidėjus sunkmečiui. Šių metų pradžioje savo prekybos centruose įdiegėme energetikos resursų stebėjimo sistemas, kurios padeda matyti, kur ir kaip naudojama elektra ar šiluma. Sistema pasiteisino – ji padeda efektyviau naudoti energiją ir taupyti.

Linas Lasiauskas

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas

Produkcijos kainų didinti neketiname, nes esame sudarę ilgalaikes sutartis, kuriose nustatytos fiksuotos kainos. Be to, vargu ar vartotojai tą palankiai sutiktų. Todėl ketiname ieškoti vidinių rezervų, mažinti kitas sąnaudas ir kompensuoti šį pabrangimą. Tų rezervų tikrai turėtų būti, nes tiek vietos, tiek užsienio ekspertų studijos ne kartą parodė, kad Lietuvos pramonė savo našumu atsilieka nuo Vakarų įmonių. Ko gera, ne viena įmonė, peržiūrėjusi savo gamybos procesus, dar rastų, kur pasitempti.

Įvyko pirmoji prekybos sesija elektros biržoje

Paskutinę 2009-ųjų dieną įvyko pirmoji prekybos sesija naujai įsteigtoje elektros biržoje, kur buvo perkama ir parduodama elektra sausio 1-ajai.

Iš viso gruodžio 31-ąją per biržą buvo sudaryta sutarčių dėl 17,745 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros pirkimo ir pardavimo. Svertinė vidutinė kaina buvo 58,86 lito už MWh, arba 5,886 cento už kilovatvalandę (kWh), savo tinklalapyje pranešė elektros rinkos operatorė bendrovės "Lietuvos energija" antrinė įmonė "Litgrid".

Kainos, už kurias elektra parduota, svyravo nuo 0 litų iki 94,95 lito už MWh, arba 9,5 cento už kilovatvalandę.

Biržoje sausio 1-ajai brangiausiai elektra pardavinėta 14–22 val. – po 9,495 cento už kWh, o pigiausiai – po nulį centų – nuo vidurnakčio iki 1 val. bei 4–6 val. Šiek tiek brangiau ji kainavo 2–3 val. – nuo 0,003 iki 0,007 cento už kilovatvalandę.

Pasak "Litgrid", elektros biržoje kainą formuoja pasiūla ir paklausa: prekybos sandoriai sudaromi tuomet, kai pasiūla atitinka paklausą.

Pirmiausia biržoje realizuojami mažesnės kainos pasiūlymai. Vienoda kiekvienos valandos elektros kaina biržoje susiformuoja pagal paskutinio pasiūlymo parduoti kainą, kurią dar atitinka pasiūlymo pirkti kaina, – kainą, kurią dar yra pasirengę mokėti pirkėjai.

IAE, kurioje buvo sumontuoti galingiausi pasaulyje atominiai reaktoriai, gruodžio 31 d. 23 val. buvo galutinai sustabdyta.