Taisyklės numato, jog sukauptos atostogos galioja trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais į jas buvo įgyta teisė, pabaigos. Šiam terminui pasibaigus, darbdavys likusias nepanaudotas atostogas gali nurašyti.

„Tai reiškia, kad jei per šį laiką neatostogavote, atostogos už tuos metus prarandamos“, – nurodo inspekcija, pažymėdama, kad tam tikrais atvejais darbuotojams gali būti taikomos išimtys.

„Tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti atostogomis dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos ar vaiko priežiūros atostogų, terminas pratęsiamas. Tačiau pasibaigus šioms aplinkybėms, pirmiausia reikėtų naudotis daugiau kaip už trejus metus sukauptomis atostogomis“, – teigė VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Kasmetinės atostogos darbuotojams gali būti suteikiamos dalimis, tačiau bent viena jų dalis turi būti ne trumpesnė nei 10 darbo dienų arba 12 darbo dienų, jei dirbama 6 dienas per savaitę. VDI teigimu, jei darbuotojai šio reikalavimo nepaiso, atostogų tvarką gali nustatyti patys darbdaviai.

„Jeigu darbuotojas piktnaudžiauja savo teise ir nesinaudoja privaloma nepertraukiamos trukmės atostogų dalimi, darbdavys turi teisę imtis veiksmų, pavyzdžiui – jis gali nustatyti vidinę tvarką, numatančią, kaip spręsti tokias situacijas“, – teigė Š. Orlavičius.

Pagal 2020 metais įsigaliojusį Darbo kodekso 127 str. pakeitimą, įmonės gali nurašyti senesnes nei 3 metų darbuotojų sukauptas atostogas. Tiesa, ši tvarka negalioja tais atvejais, kai darbuotojai negalėjo jomis pasinaudoti dėl laikino nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogų ar darbdavio veiksmų.