LSA atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa rodo, kad beveik 80 proc. bendrovių, dirbančių su privačiais užsakovais, teigė laiku nesulaukiančios atsiskaitymų už atliktus darbus. NT vystytojai ir investuotojai stabdė statybos projektus. Taip pat tiekėjai sutiko teikti prekes ar paslaugas tik pagal išankstinį apmokėjimą.

"Statybos bendrovės prognozuoja 30 proc. nuosmukį, o tokiu atveju mūsų valstybės biudžetas rizikuoja prarasti 200 mln. eurų PVM mokesčio, 40 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir 50 mln. eurų socialinio draudimo mokesčio", – teigė D.Gedvilas.

Pažadai nevirto užsakymais

Kiekvieną savaitę vis kalbama apie naujus valstybinius (savivaldybių) užsakymus statyboms. Deja, realybė kitokia. D.Gedvilas "Kauno dienai" patvirtino, kad užsakymai statybininkams sparčiai traukiasi: beveik 65 proc. bendrovių yra išleidusios darbuotojus į prastovas dėl sumažėjusių darbų apimčių.

"Šiandien valstybė turėtų tapti ne tik rėmėju, bet ir pirkėju. Eidami tokiu keliu, mes palaikytume nemažą dalį šalies verslų ir taip stabilizuotume ekonomiką, išsaugotume ir kurtume naujas darbo vietas, skatintume vidaus vartojimą, kurtume pridėtinę vertę ir pagerintume visos Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę bei pajamų lygį", – įsitikinęs D.Gedvilas.

NT vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus.

Pasak jo, šalies rangovai jaučia vis didesnį nerimą dėl sparčiai stabdomų privačių ir investicinių statybos projektų.

"NT vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus. Neatsilieka ir užsienio šalių užsakovai, kurie sustabdė derybas dėl ankščiau planuotų statybų", – situaciją aiškina D.Gedvilas.

Dėl šių priežasčių statybos įmonės mažina veiklos kaštus ir nuo sustabdytų projektų statinių nuima pastolius ir klojinius, atsisako buitinių namelių bei kranų nuomos. Ne ką geresnėje padėtyje atsidūrė ir statybinių medžiagų bei technikos gamintojai ir nuomotojai. Pavyzdžiui, cemento naudojimas balandžio mėnesį krito 30 proc. Žaliavų tiekėjai nuogąstauja, kad rudenį apyvartos gali sumažėti net 40 proc. ir didžiausi praradimai dar tik laukia metų pabaigoje.

Mažėjančią statybos darbų apimtį rinkoje puikiai iliustruoja ir statistinė informacija apie statybos darbų pradžios pranešimus INFOSTATYBA sistemoje.

"Šiandien registruojama pranešimų tiek, kiek ir žiemos sezonu, kai dėl darbų sezoniškumo statybos stovi vietoje. Žiemos metu statybas paprastai pradeda nedaug užsakovų ir į dieną būna registruojami tik apie 20–25 pranešimai. O šiandien tiek pranešimų gaunama jau per patį statybos darbų sezono įkarštį", – aiškino D.Gedvilas.

Jis akcentavo, kad tai gali itin paveikti ne tik šalies ekonomiką, bet ir paskatinti spartesnį nedarbo lygio augimą. Šiandien statybos sektoriuje dirba apie 100 tūkst. asmenų, neskaitant vykdančių individualią veiklą. Jeigu 10 proc. šio sektoriaus darbuotojų netektų darbo vietų, tuomet 10–12 tūkst. žmonių metų pabaigoje taptų papildoma našta valstybei arba emigruotų, kaip per praėjusią ekonominę krizę.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis statybose pakilo net iki 12 proc., kai, pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje šis rodiklis net trečdaliu mažesnis.

Dalius Gedvilas: Didžiausią statybos sektoriaus nuosmukį prognozuoja Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Suomijos ir Lietuvos statybų pramonės.

Vakarai elgiasi kitaip

Pasak LSA vadovo, ES Statybos pramonės federacija 28 valstybėse atliko statybos sektoriaus dalyvių apklausą. Jos rezultatai rodo, kad didžiausią statybos sektoriaus nuosmukį prognozuoja Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Suomijos ir Lietuvos statybų pramonės. Tokios valstybės kaip Vokietija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija planuoja investuoti į statybos projektus ir didinti jų apimtis, todėl jų ekonominės prognozės gerokai optimistiškesnės.

"Lietuvos statybininkų asociacija dar iki pandemijos siūlė valdžios institucijoms suformuoti užsakymų rezervą, kuris padėtų stabilizuoti šalies ekonomiką per krizę, – "Kauno dienai" tvirtino D.Gedvilas. – Tokia praktika yra pasiteisinusi užsienio valstybėse. Užsakymų rezervas dažniausiai formuojamas iš visai visuomenei ir viešajam interesui svarbių objektų, subalansuojant visuomenės poreikius su ilgalaikiu ekonomikos skatinimu. Šiose valstybėse bus skiriami dideli finansiniai resursai miestų ir rajonų infrastruktūrai tobulinti ir gerinti.

Minėtos valstybės taip pat spartins renovaciją, pastatų energetinio efektyvumo didinimą. Pavyzdžiui, fiziniams ir verslo subjektams teikiamos paskolos renovacijai, energetinio efektyvumo didinimui statiniuose. Taip įgyvendinama ir pagrindinė renovacijos misija – sumažinamas CO2 išmetimo į atmosferą kiekis, sutaupomi patalpų šildymui išleidžiami valstybės ir žmonių finansiniai resursai. Mūsų valdžia galėtų eiti panašiu keliu ir per privačias bendroves teikti paskolas, kurios paskatintų pastatų atsinaujinimą.

Šiose valstybėse bus skatinama žalioji energetika ir decentralizuota energijos gamyba. Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ne tik mažina klimato taršą, didina energetinį saugumą, bet ir gelbsti Lietuvos provinciją nuo ištuštėjimo. Žalioji energetika gali atgaivinti regionus, kurti darbo vietas, sudaryti galimybes žmonėms investuoti, dirbti ir uždirbti, mokėti mokesčius ir taip palaikyti ekonomiką. Taip pat bus investuojama į lietaus vandens nuotekų surinkimą ir surinktuvus."

Pagalba – tik žodinė

Jau du mėnesiai nuo karantino pradžios, Finansų ministerija praneša apie į ekonomiką įlietus 2 mlrd. eurų. Bet kartu prasitaria, kad per Centrinę projektų valdymo agentūrą pasirašyta užsakymų už tokią sumą, kaip ir planuota prieš COVID-19 krizę. Paklaustas, ar realiai pasiekia statybų sektorių bent tie pinigai, LSA prezidentas neslėpė pesimizmo: statybos sektoriuje tų milijardų nesijaučia.

Finansavimas iš tiesų yra sustabdytas, verslo paskolų teikimas sumažėjęs 40–50 proc.

Asociacijos atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa rodo, kad beveik 80 proc. bendrovių, dirbančių su privačiais užsakovais, gegužės pradžioje teigė laiku nesulaukiančios atsiskaitymų už atliktus darbus: rūpesčių dėl vėluojančių atsiskaitymų iki 30 dienų turi net 64,3 proc. įmonių, 30–60 dienų uždelstus mokėjimus pažymėjo 7,1 proc. apklaustųjų, tiek pat teigė, kad atsiskaitymai vėluoja daugiau kaip 60 dienų. Pažymėtina, kad jaučiami atsiskaitymų vėlavimai ir renovacijos projektuose, kur už atliktus darbus atsiskaityti vėluoja bendrijos.

Beveik 80 proc. apklaustų statybos įmonių nesusiduria su vėluojančiais mokėjimais, kai darbų užsakovės yra valstybės institucijos ar savivaldybės.

"Šie signalai rodo, kad statybos bendrovių apyvartinis kapitalas traukiasi, o tai mažina rangovų galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dalis rangovų tiesiog nebegalės dalyvauti konkursuose, nes turės mokestinių nepriemokų ir negalės pateikti nei darbų atlikimo, nei pasiūlymo garantijų, – teigė D.Gedvilas.

Naujieji Vyriausybės paskelbti sprendimai apie investicijas į statybos ir infrastruktūros projektus yra teisinga kryptis krizės padariniams švelninti, sumos solidžios ir užmojai skamba tikrai patraukliai. Tačiau labai svarbu ir operatyvus šių sprendimų įgyvendinimas, nes dažnu atveju įvairūs procesai įsisuka į biurokratinius tinklus ilgam laikotarpiui, o šiandien laikas yra itin lemtingas. Taigi, kol kas matome tik mažėjančias statybos darbų apimtis ir šio sektoriaus įmonių nerimą dėl ateities."

Finansų upė išsekusi

Komerciniai bankai tvirtina, kad paskolų išdavimas nėra mažinamas, o Lietuvos bankas, stebintis finansavimo srautus, praneša, kad kreditų upė labai nusekusi. Ką iš tiesų jaučia statybos bendrovės?

"Finansavimas iš tiesų yra sustabdytas, verslo paskolų teikimas sumažėjęs 40–50 proc., – paaiškino LSA vadovas. – Turime signalų, kad šiandien naujos paskolos net mokioms bendrovėms yra neišduodamos, o statybos įmonių darbų apimtys traukiasi, apyvartinis kapitalas mažėja."

Pasak Lietuvos banko, 2019 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje kredito (įskaitant ir ne kredito įstaigų suteiktą finansavimą) metinis augimo tempas sudarė 7 proc., t.y. 3,5 proc. mažiau nei prieš metus. Prie kredito augimo reikšmingai prisidėjo būsto paskolų portfelis: jis 2019 m. nuosekliai augo ir 2020 m. vasario pabaigoje buvo 9,3 proc. didesnis nei prieš metus. Didelė būsto paklausa skatino gyvenamojo NT kainų augimą – 2019 m. pabaigoje metinis būsto kainų augimas Lietuvoje sudarė 6,5 proc. Nepaisant aktyvaus būsto paskolų teikimo, kredito augimas labiausiai sulėtėjo dėl besitraukiančio kredito įstaigų paskolų ne finansų įmonėms portfelio, ypač dėl didžiausių įmonių segmentų (NT veiklos, prekybos ir gamybos) bankų portfelių mažėjimo.

Beje, statybos įmonių apklausa parodė, kad 88 proc. statybos sektoriaus dalyvių nebandė naudotis valstybės siūlomomis pagalbos verslui priemonėmis, kurios yra tiesiog netinkamos šio sektoriaus subjektams.