Balandžio pradžioje įvyko pirmasis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iškeldinimo etapas – Turto bankas parūpino ministerijai patalpas Kaune, I.Kanto gatvėje, kur veikia ministerijos padalinys. Pagal Vyriausybės nutarimą, visą ŽŪM į Kauną iškeldinti planuojama iki 2020-ųjų kovo pabaigos. Ten naujas patalpas ministerija nuomosis ne iš valstybės įmonės Turto banko, bet iš rinkos.

Svarstoma ir apie dar didesnius pokyčius – galimybę kurti ministerijų miestelį, kuriame susitelktų aštuonios ministerijos: Aplinkos, Energetikos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų.

Turto banko atlikta galimybių studija parodė, kad, įgyvendinus tokį projektą, centrinėje Vilniaus dalyje atsilaisvintų beveik 42 tūkst. kv. m ploto patalpų. Tuo metu vienos darbo vietos išlaikymo metinė kaina sumažėtų trečdaliu – tai būtų pasiekta per mažesnes eksploatacines išlaidas ir efektyviau panaudotą plotą. Be to, darbas moderniose, pritaikytose patalpose esą didintų darbuotojų efektyvumą ir valstybės tarnybos prestižą.

Be to, ekspertinę stadiją pasiekė Valstybinės mokesčių inspekcijos projektas, kuris numato Vilniaus mieste išsidėsčiusius inspekcijos padalinius perkelti į naują pastatą. Šiuo metu svarstoma, kur geriausia būtų sutelkti instituciją.

Tikslūs skaičiai – metų pabaigoje

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, jei verslas vienam darbuotojui skiria vidutiniškai 10 kv. m ploto, tai institucijose vienam darbuotojui tenka 55 kv. m ploto. Esą akivaizdu, kad eksploatuoti tokias darbo vietas yra labai neefektyvu.

"Centralizacija padeda institucijoms kritiškai įvertinti savo poreikį nekilnojamajam turtui ir atsisakyti perteklinio, taip taupant valstybės pinigus. Tačiau kiek konkrečiai jo atsilaisvins artimiausiu metu, bus galima įvertinti tik šių metų pabaigoje, kitų metų pradžioje", – sakė Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Nuo birželio prasidės penktasis valstybės administracinio nekilnojamojo turto centralizacijos etapas, kurio metu Turto bankas perims dar 200 tūkst. kv. m patalpų. Šiame etape dalyvauja Kultūros, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei joms pavaldžios įstaigos.

Per pirmuosius keturis etapus Turto bankas perėmė iš viso 374 tūkst. kv. m administracinių patalpų. Turtą pradėjus valdyti centralizuotai, atsilaisvino šiek tiek daugiau nei 60 tūkst. kv. m administracinio ploto. Tačiau tik pasibaigus penktajam centralizacijos etapui paaiškės, kurios patalpos bus parduodamos, o kurios – nuomojamos.

Pasiūlą kontroliuos

Vienu metu rinkoje atsiradus daug panašios paskirties ir panašioje lokacijoje esančio turto, kainos gali keistis ir valstybė, kaip pripažino M.Sinkevičius, gali negauti tokios grąžos, kokios tikisi. Dėl to esą bus imtasi prevencijos.

"Ta rizika yra įsisąmoninta ir valdoma. Pavyzdžiui, galimybių studijoje siūloma, kad institucijos į ministerijų miestelį keltųsi ne visos iš karto, tačiau etapais. Vadinasi, ir jų šiuo metu užimtos patalpos būtų pardavinėjamos palaipsniui, o ne visos vienu metu. Kitu atveju, rinkoje pasirodžius 42 tūkst. kv. m administracinės paskirties patalpų centrinėje Vilniaus dalyje, iš tiesų gali susidaryti pasiūlos ir paklausos disbalansas", – aiškino M.Sinkevičius.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sutiko, kad tiek ŽŪM persikėlimas, tiek kitų institucijų judėjimas iš centrinės dalies yra reikšmingas rinkai. Tačiau mastelis nėra toks didelis, kad kirstų per NT kainas. Anot jo, stabilią rinką palaikys Turto banko pastangos atlaisvintą turtą parduoti ne stichiškai, o stebint situaciją rinkoje. Atsiradus naujų objektų, galima pasiekti, kad administracinės patalpos būtų panaudotos, valstybei gaunant maksimalią naudą, o investuotojams nekiltų noro investuoti į alternatyvius projektus.

Kainų stabilumą, anot pašnekovo, užtikrins ir tai, kad nauji objektai centrinėje sostinės dalyje veikiausiai sudomins visus didžiuosius NT plėtotojus. Nors NT rinka centrinėje miesto dalyje, jo teigimu, neišsemta ir valstybės įstaigų atlaisvintos patalpos nėra bene vienintelė likusi galimybė vykdyti projektus prestižinėje miesto teritorijoje, esą tikėtina, kad aukciono dalyvių, kurie konkuruos didesne siūloma kaina, bus ne keli, o 10–15.

Stiprins kaimynystės patrauklumą

Darius Tumas, "Ober-Haus" Komercinio NT vyresnysis konsultantas, planus įgyvendinti viso valstybės administracinio NT centralizuotą valdymą, vertino tik teigiamai: valstybė surinks į biudžetą papildomų lėšų, sumažės spūstys miesto centre, bus optimizuotas perkeliamų įstaigų užimamas plotas ir, tikėtina, bus taupomos administravimo išlaidos, pastatai bus konvertuoti į butus, viešbučius, administracinius, prekybos ar kitokios paskirties pastatus, taigi verslas uždirbs ir iš gautų pajamų sumokės mokesčius.

Jo įsitikinimu, tamsiosios pusės šiame reiškinyje nėra – didelio ploto atlaisvinimas NT kainų visiškai nepaveiks, nors centrinės miesto dalies ir ypač Senamiesčio pasiūla yra labai ribota, o NT plėtotojai visuomet ieško projektams plėtoti patrauklių vietų.

"Atlaisvintas NT nepateks į rinką vienu metu ir tuojau pat. Kol atlaisvinti pastatai bus įsigyti, konvertuoti į kažką ir pasieks rinką, praeis ne dveji ir ne treji metai – tai vyks palaipsniui. Šie procesai Lietuvoje užtrunka, o jeigu dalyvauja Kultūros paveldo departamentas ir panašios institucijos, procesas užtrunka dar ilgiau. Esu įsitikinęs, kad jokios įtakos NT kainoms tai neturės, – sakė ekspertas. – Kalbant apie aplinkinius pastatus, neigiamos įtakos jų kainoms tai irgi neturės – galbūt atvirkščiai. Šalia esančio turto kainos gali tik pakilti. Kadangi seni pastatai bus sutvarkyti, rekonstruoti, pakeista jų paskirtis į komerciškai patrauklesnę, todėl ir pati vieta taps patrauklesnė."

Potencialūs investuotojai nežinomi

Pardavimo sąlygose Turto bankas dažniausiai nenurodo ribojimų, ką investuotojas gali daryti su pastatu, – galioja bendri reikalavimai, tokie kaip kultūros paveldo taisyklės, miesto detalusis planas ir kt. Patirtis, anot M.Sinkevičiaus, rodo, kad įsigydami tokius pastatus investuotojai jau turi viziją, ką su jais darys.

"Kalbant apie centrinėje Vilniaus dalyje valstybei priklausančius pastatus, vieta čia yra prestižinė, tad nemažai bendrovių galėtų įkurti savo biurus. Dar vienas pastatų pritaikomumas – viešbučiai. Vilnius yra vis daugiau turistų pritraukiantis miestas, tad jiems reikalinga išplėtota infrastruktūra. Autentiški pastatai suteiktų pridėtinę vertę turizmo industrijai ir prisidėtų prie darnios miesto plėtros", – įsitikinęs Turto banko vadovas.

M.Statulevičiaus manymu, Senamiestyje ir Naujamiestyje esantys pastatai pirmiausia aktualūs apgyvendinimo sektoriui – viešbučiams, svečių namams ir pan. Jie taip pat domina prekybos objektų valdytojus. Pavyzdžiui, pastatų Gedimino prospekte pirmi aukštai galėtų būti pritaikyti prekybai, o likusieji – prabangiems butams. Tiesa, aktyviau plėtoti apartamentų projektus kliudo apribotos parkavimo galimybės.

"Ober-Haus" ekspertas D.Tumas sakė neturintis duomenų, ar į pastatus, apie kurių atlaisvinimą kalbama, jau yra nusitaikę potencialūs investuotojai.