– Kokia dabar situacija darbo rinkoje? Ar didelis darbuotojų trūkumas?

– Darbuotojų trūkumas vis dar didelis. Kaip mėgstu sakyti, reikia labai pasistengti, kad neturėtum darbo. Reiškia, kad bet kas, kas turi bent šiek tiek kompetencijų, nori dirbti ar net ir neturi kompetencijų, bet nori dirbti, tikrai darbą gali susirasti. Nors, aišku, šiek tiek pokyčių šiais metais jau yra. Per vienerius metus svarstyklės artėja darbdavių naudai. Jeigu dar prieš metus ar dvejus tikrai darbuotojai diktavo sąlygas, jau atsiranda pusiausvyra ir darbdaviai taip pat renkasi.

Jeigu anksčiau pakakdavo tik atlyginimo, tai dabar kuo didesni atlyginimai, tuo mažesnė jų reikšmė.

– Kokios papildomos naudos siūlomos įsidarbinus ir koks dabar tas vidutinis siūlomas atlyginimas?

– Vidutinis siūlomas atlygis, išnagrinėjus 600 darbo skelbimų, yra 1600 eurų į rankas. Vidutinis darbo užmokestis šiuo metu Lietuvoje yra apie 1300 eurų į rankas, tai reiškia, kad darbo skelbimuose siūlomas atlyginimas yra šiek tiek didesnis už vidutinį. Bet kuriuo atveju darbuotojai tikrai renkasi, nes kiekvienas geras darbuotojas turi bent keletą pasirinkimų. Jeigu anksčiau pakakdavo tik atlyginimo, tai dabar kuo didesni atlyginimai, tuo mažesnė jų reikšmė. Darbuotojai taip pat vertina organizacijos kultūrą, nori būti gerbiami ir vertinami. Tikrai svarbu, kas bus jų tiesioginis vadovas. O kalbant apie papildomas naudas, pagrindinė nauda, kurios nori 40 proc. darbo ieškančių asmenų, yra papildomas sveikatos draudimas. Tai reiškia, kad jie tikisi, jog darbdavys padengs vizitus į privačias medicinos įstaigas.

– Teko girdėti, kad informacinių technologijų specialistai, liaudiškai tariant, durų jau nebeatidaro kojomis. Situacija keičiasi ir tas poreikis jau šiek tiek mažėja. Kokios profesijos ir jų atstovai reikalingiausi?

– Gerų informacinių technologijų (IT) specialistų vis dar trūksta, bet jeigu anksčiau darbdaviai samdydavo bet kokį IT specialistą, tai šiandien tikrai ne. Tam yra kelios pagrindinės priežastys: Lietuva, visų pirma, jau yra brangi paslaugų šalis. Kitas dalykas, kai drastiškai išaugo palūkanų normos, nebeliko pigių pinigų, todėl daug startuolių rinkoje bankrutavo. Populiariausios pozicijos išlieka arba, tiksliau, darbo pasiūlymai dažniausiai skirti: pardavimų vadybininkams, klientų aptarnavimo vadybininkams. Visą laiką paklausūs yra finansų specialistai, gerų finansininkų visada ieškoma. Taip pat – duomenų analitikai, inžinieriai, gamybos inžinieriai. Apskritai technologijų specialistai, pavyzdžiui, projektuotojai ir suvirintojai yra itin paklausūs. Pastarųjų siaubingai trūksta.

– Kur yra mažiausia kaita?

– Mažiausia kaita yra tose organizacijose, kur, pavyzdžiui, medikas gali dirbti tik poliklinikoje arba ligoninėje, o operuojantis medikas – tik ligoninėje ar privačioje įstaigoje. Tokiose vietose kaita automatiškai yra mažesnė, nes darbuotojai turi mažiau pasirinkimo. Pavyzdžiui, mokytojai, jeigu tu tikrai esi pašaukimo pedagogas, tai juo tu gali būti tik mokykloje. O yra daug universalių darbuotojų, pavyzdžiui, vadybininkai. Tai universali specialybė – jeigu darbuotojas yra geras, jam atsiveria daugiau galimybių rinktis. Jeigu žmogus turi siauresnę specializaciją, tai gali būti tiek privalumas, tiek trūkumas. Pavyzdžiui, gamybos ar automatikos inžinieriai, mechanikos inžinieriai yra labai paklausūs, bet, tarkime, garso montuotojas gali dirbti labai ribotose vietose. Jeigu paklausa užsipildo, rasti darbą gali būti sunkiau. Manau, kad geras darbo rinkos specialistas visada turėtų turėti planą B.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dar vienas dalykas, prie kurio pripratome ir, panašu, kad nelabai norime atprasti – tai galimybė dirbti nuotoliniu būdu, išpopuliarėjusi per karantiną. Kaip šioje srityje keičiasi situacija?

– Ši tendencija labai sparčiai mažėja. Neseniai tarptautinė bendrovė apklausė aukščiausio lygio vadovus visame pasaulyje ir 84 proc. jų teigė, kad per penkerius metus nuotolinio darbo galimybė beveik išnyks. Šiuo metu Lietuvoje apie trečdalis įmonių net nesvarsto nuotolinio darbo galimybės, tačiau yra ir tokių, kur tai neišvengiama. Visiškai iš namų leidžia dirbti tik 8–9 proc. įstaigų, apie 40 proc. bendrovių ieško kompromiso. Tačiau apskritai organizacijos nori, kad darbuotojai dirbtų gyvai – taip jie dirba efektyviau, lengviau išlaikoma organizacijos kultūra.

– O kokių kompetencijų šiuo metu labiausiai reikia darbo ieškantiems žmonėms?

– Kompetencijos apskritai skirstomos į minkštąsias ir kietąsias. Darbdavys iš esmės maino pinigus į vertę, kurią darbuotojas gali sukurti. Jis nori, kad darbuotojas ateitų su jau turimomis kompetencijomis. Kietosios kompetencijos – tai inžinerija, finansai, duomenų analitika. Jos visada gali būti išmainytos į darbo užmokestį. Tačiau labai svarbios išlieka ir minkštosios kompetencijos, tokios kaip įsipareigojimai, motyvacija. Pavyzdžiui, jaunoji karta šiemet jau sudarys 27 proc. darbo rinkos, todėl darbdaviams labai svarbu, kad šie darbuotojai būtų orientuoti į rezultatą.