N. Mačiulis: prezidentės kalboje trūksta optimistinio ekonomikos vertinimo

„Kukliai pakomentuota, trumpai užsiminta, kad gyvename gerais laikais, per daug nedetalizuojant. Buvo galima paminėti progresą, prie kurio prisidėjo ir ši Vyriausybė, ir praėjusi Vyriausybė, nes matome ilgą laiką nematytus reiškinius“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Jis išskyrė tai, kad šiemet yra teigiama migracija – į Lietuvą sugrįžta daugiau gyventojų negu iš jos išvyksta. Be to, pastaruosius dvejus mėnesius stebimas gyventojų skaičiaus didėjimas, ko, anot N. Mačiulio, nebuvo beveik tris dešimtmečius.

„Tai yra ne netyčią atsiradęs reiškinys, jis susijęs su teigiamomis ekonominėmis tendencijomis. (...) Beveik visur žiūrint daugelyje ekonominių, socialinių rodiklių matome labai sveiką ir teigiamą Lietuvos ekonomikos vystymąsi. Tai yra ir visų gyventojų, įmonių ir kai kurių valdžios sprendimų pasekmė, to negalima ignoruoti ir tai reikia paminėti greta kritikos“, – sakė ekonomistas.

Prezidentė taip pat kritikavo iniciatyvas įvesti „vaučeriais“ vadinamų maisto kuponų sistemą, perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną, pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, mokytojų apmokėjimo modelį ir gydymo įstaigas. Tačiau, anot  N. Mačiulio, teigiamos įtakos turėjusios reformos nebuvo paminėtos.

„Ji (D. Grybauskaitė – BNS) labai paviršiumi prabėga pro daugybę reformų, bet nėra teisinga jas suplakti į vieną vietą. Buvo reformų, kurios pasiteisino. Taip, draudimų politikoje kai kuriose vietose perlenkta lazda, bet kai kurias atvejais, pavyzdžiui, padėjo sumažinti alkoholio vartojimą“, – aiškino N Mačiulis.

„Per daug draudimų iš tiesų suvaržo laisves (...), bet visiškas taisyklių nebuvimas irgi yra chaosas. Turime rasti protingą balansą, kiek taisyklių ir kokių reikia kurios nukreiptų Lietuvą greičiausio ir sveikiausio progreso kryptimi“, – pridūrė jis.

D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva turi didelių galimybių technologijų srityje, o finansinių technologijų (fintech) požiūriu šalis jau yra tarp lyderių.

Tuo metu N. Mačiulis sako, registruotų fintech įmonių skaičius, kurių Lietuvoje yra 170, savaime nieko nereiškia. Anot jo, reikia pamatyti kuriamą naudą vartotojams.

Kas mažina investuotojų pasitikėjimą Lietuva?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, savo paskutinėje metinėje kalboje pažėrusi kaltinimų valdžiai dėl sumenkusio investuotojų pasitikėjimo Lietuva, nėra visiškai teisi, sako „SME Finance“ ekonomikos patarėjas. Pasak Aleksandro Izgorodino, sumažėjusį investuotojų pasitikėjimą lemia kompleksinės priežastys ir valdžios veiksmai tėra dalis jų.

„Pagrindinė problema yra būtent nestabili situacija pasaulio ekonomikoje ir mažėjančios prekybos apimtys. Tai ir skatina krentantį investuotojų pasitikėjimą ir Lietuva šiuo konkrečiu atveju yra ne išimtis, mes einame su kitomis šalimis“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

„Nestabilumo yra trys šaltiniai – pirmas dalykas yra prekybos karai (tarp JAV ir Kinijos – BNS), antras – krentančios pasaulio prekybos apimtys ir trečias, aišku, yra „Brexitas“. Investuotojų įmonės šiuo metu sėdi „ant adatų“ ir laukia, kas bus toliau, – pridūrė ekonomistas.

Pasak A. Izgorodino, „valdančiųjų“ vykdomi ekonominės krizės aplinkybių ir Lietuvos banko (LB) veiklos tyrimai yra vienas iš faktorių, lemiančių sumažėjusį investuotojų pasitikėjimą Lietuvą, bet ne pagrindinis.

A. Izgorodinas taip pat pažymėjo, kad prezidentės metinėje kalboje ekonominėms problemoms tradiciškai buvo skiriamas kiek mažesnis dėmesys nei kitoms sritims.

„Man pasirodė, kad kalba šį kartą buvo labiau orientuota į politinį frontą (...). Ką aš matau teigiamo, kad buvo paliesti tam tikri svarbūs sektoriai, kaip fintech, biotechnologijos ir visi kiti, bet vertinant iš principo, buvo paminėti tik keli aspektai, jų buvo nedaug“, – teigė A. Izgorodinas.

„Ko trūko – tai galbūt gilesnio ekonomikos vertinimo, tam tikrų sektorių, nes principe buvo paminėtas tik vienas sektorius ir tai, kad gyvename gerais laikais. Bet kas tempia ekonomikos augimą, kur yra pagrindinės rizikos, ir su euro zonos kontekstu, ir su netvariu vidaus vartojimo augimu, tai to kaip ir nebuvo paminėta“, – sakė ekspertas.

D. Grybauskaitės kadencija baigiasi liepos 12 dieną, antradienį Seime ji skaitė savo paskutinį metinį pranešimą.

Ją poste pakeis ekonomistas Gitanas Nausėda, gegužės pabaigoje užtikrintai laimėjęs prezidento rinkimus prieš konservatorių kandidatę Ingridą Šimonytę.