Tai, kad patys europiečiai turi pradėti ieškoti skalūnų dujų, primena ir amerikiečiai. Jie tikina, kad puikiai supranta, kaip svarbu Jungtinėms Valstijoms kuo skubiau pradėti eksportuoti skalūnų dujas į Europą. Tai esą padėtų mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

JAV Kongrese svarstoma galimybė liberalizuoti ne tik valstybių, turinčių laisvos prekybos sutartį su Amerika, bet ir NATO valstybių rinką, tada ir į Lietuvą galima būtų tiekti skalūnų dujas.

Apie amerikietiškų skalūnų svarbą  JAV Senate kovo mėnesį kalbėjo Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. O šią savaitę Lietuvoje viešėjo Amerikos senatoriai – respublikonai Mike`as Turneris, Thomas Athony Marino. Jie davė interviu LRT televizijos laidai „Savaitė“.

Karolis Kaupinis: Įskaičiuojant ir skalūninių dujų rezervą, Jungtinės Valstijos turi nemažą gamtinių dujų perteklių. Tai galėtų ne tik diversifikuoti Rytų Europos valstybių energetikos resursus, bet ir numušti pasaulines dujų kainas. Visa tai atrodo kaip gana šviesi perspektyva Lietuvai. Kas turi būti padaryta įstatymų leidybos požiūriu JAV Kongrese, kad amerikietiškos dujos pasiektų Europą?

M. Turneris: Manau, kad svarbu į gamtines dujas žiūrėti ne tik kaip į ekonominį ar energetinį, bet ypač kaip į saugumo klausimą. Žvelgdami į Rusijos agresiją Ukrainoje, matome, kad dujų klausimas naudojamas kaip svertas, kaip politinio spaudimo priemonė. Štai kodėl svarbu, kad Jungtinės Valstijos į rinką įvestų savo naujai rastus resursus.

Nepaisant perviršio, mes patys ribojame savo dujų eksportą, tad svarbu šiuos limitus pašalinti, kad galėtume tapti Lietuvai svarbiu partneriu įvairinant jos dujų rinką.

K. Kaupinis: Kada tai gali būti padaryta?

M. Turneris: Šiuo metu statome suskystintųjų dujų eksporto terminalus, aktyviai ieškome dujų telkinių, Kongresas dirba su naujais įstatymais, kurie pašalintų eksporto apribojimus, paskutiniai taisyklių pakeitimai padaryti dar praeitą savaitę, dabar bus lengviau gauto eksporto leidimus. Negaliu įvardyti datos, bet tikiuosi, kad visa tai išspręsime netrukus.

K. Kaupinis: Kai aptarinėjate šį klausimą kongrese, kas buvo jūsų oponentai? Kokie jų argumentai?

T. A. Marino: Aš iš viso nematau neigiamos pusės. Yra du teigiami argumentai. Visų pirma, tai nacionalinį Jungtinių Valstijų ir kitų šalių saugumą padidinantis dalykas. Dar didesnė nauda – tai ekonominis bumas, kurį skalūnų dujų gavyba sukūrė mano valstijoje, Pensilvanijoje, už Lietuvą didesnėje keturis kartus.

Mano namas stovi vidury žinomiausio skalūninių dujų masyvo, vadinamo „Marseliu“. Šių resursų pakaktų dujomis aprūpinti Jungtines Valstijas daugiau nei 100 metų. O mano valstijoje smarkiai sumažėjo nedarbas, daugelis bankrutavusių fermerių tapo beveik milijonieriais, savo žemę išnuomoję skalūnų dujų gavybai ar įrengę ten aprūpinimo, apgyvendinimo centrus darbininkams.

Gavybos priešininkai, žinoma, kalba apie jokių tvirtų įrodymų neturinčią taršą – žemės, oro, vandens. Tačiau visa tai – tuščias muilo burbulas. Kai pradedame su priešininkais kalbėti faktais, jie paprasčiausiai atsisako kalbėti, nes faktai ne jų pusėje.

Baracko Obamos administracija įvykdė nemažai aplinkosaugos tyrimų Pensilvanijoje, nes gaudavo skundų apie vandens taršą. Tačiau jie buvo priversti pareikšti, kad dujų gavyba – plėšymas – nesukelia taršos, tokių įrodymų nerasta visose Jungtinės Valstijose, o Pensilvanija netgi buvo pateikta kaip modelis kaip saugiai ir efektyviai išgauti skalūnų dujas. 

K. Kaupinis: Nepaisant to, kad sakote, jog visi skandalai, susiję su tarša, tebuvo triukšmas, per trejetą metų Pensilvanijoje užregistruota daugiau nei 1500 gavybos pažeidimų.

T. A. Marino: Turime iš karto žiūrėti, kokie tai pažeidimai. Kartais tai – darbų saugos pažeidimai – gavybos lauke kažkas stovėjo be šalmo. Arba sunkvežimiai buvo per daug prikrauti. Argi ne keista, kad skalūnų gavybos priešininkai meta pažeidimų skaičių, bet nepatikslina, kokie tai pažeidimai? Juk apie taršą nebuvo jokios kalbos.

Jei taip sako B. Obamos administracija ir dabartinė Jungtinių Valstijų aplinkosaugos agentūra, kodėl turėtume jais netikėti? Turbūt matėte vaizdus iš dokumentinio filmo, kur po vandens čiaupu pakišus degtuką užsižiebia liepsna. Tačiau mano dėdės medžiokliniame namelyje tai vykdavo dar prieš 50 metų. Tai – natūralus metanas, esantis mūsų valstijos žemės gelmėse. Tai visiškai nesusiję su skalūninių dujų gavyba.

K. Kaupinis: Norite pasakyti, kad skalūninių dujų gavybos plėšymo būdu uždraudimas ar sustabdymas keliose Europos šalyse yra sukeliamas tik nepagrįstos baimės?

T. A. Marino: Laikraščiai ir kino industrija padarys bet ką, kad pritrauktų žmonių. Kalbėkime faktais. Niujorko valstija uždraudė skalūnų dujų gavybą iš „Marselio“ telkinio. Pasakiau – puiku, iš jo siurbsime Pensilvanijoje. Tačiau niujorkiečiai naudos dujas namams, verslams ir transportui, tik išgaunamos jos bus kitur. O Pensilvanijoje aš matau realius gavybos rezultatus. Taip, gavybos plote nuo pusantro iki trijų mėnesių susiduriate su dideliu triukšmu, aktyviu eismu. Tačiau išsiurbus telkinį viskas po kelių mėnesių grįžta į natūralų būvį, o gavybos plote lieka keli iš žemės kyšantys vamzdžiai.

Stebiu gavybos procesą nuo pirmos dienos, nerasite didesnio konservatoriaus už mane: gyvenu kaime, geriu vandenį iš šulinio, turiu vaikų. Manote, kad nors minutei surizikuočiau jų sveikata ar gyvybėmis, vien tik tam, kad paremčiau dujų gavybą? Tai juokinga.

K. Kaupinis: Lietuvoje pasirodžius „Chevron“ ir pradėjus kalbėti apie galimą skalūnų dujų gavybą, atsirado ir aiškių tuo nesuinteresuotos pusės lobizmo ženklų. Palei greitkelį Vilnius–Kaunas ilgai kabėjo didžiulis plakatas, kuriame buvo vienintelis žodis „skalūnai“ ir kaukolė virš jo. Ar Jungtinių Valstijų Kongrese galite justi Rusijos lobizmo veiksmus?

M. Turneris: Juntame jau egzistuojančių energijos gamintojų nepasitenkinimą ir bandymą sukliudyti dialogui su šalimis, kurios ieško savų energetikos resursų. Jungtinių Valstijų žmonės, mano nuomone, po truputį išvysta teigiamą skalūnų dujų poveikį mūsų ekonomikai, energetinei nepriklausomybei ir importo/eksporto deficitui. Ekonomika tik laimi.

K. Kaupinis: Tad jei Jungtinės Valstijos pradės eksportuoti savo dujų perteklių, ar manytumėte, kad Lietuvai, nuo šiol turinčiai savo suskystintųjų dujų terminalą, užtikrinsiantį galimybę importuoti, vis tiek būtų verta užsiimti gavyba savo teritorijoje?

M. Turneris: Itin svarbu turėti diversifikuotą energetikos sektorių. Turint omenyje ligšiolinę Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos, bet kokie alternatyvūs šaltiniai, nepaisant Klaipėdoje stovėsiančios „Nepriklausomybės“, turėtų būti siektini. Skalūnų dujų gavyba tėra techninis ir aplinkos apsaugos klausimas. Mes turime nemažai patirties, kaip tai daryti saugiai ir efektyviai, tad nacionaliniam ir energetiniam Lietuvos saugumui būtų tikrai neprošal turėti dalį vietinės produkcijos ir dalį importuojamų dujų.

K. Kaupinis: Ar Lietuva ir kitos NATO sąjungininkės galėtų padaryti ką nors, kad jūsų iniciatyva liberalizuoti amerikietiškų dujų eksportą greičiau būtų svarstoma kongrese?

M. Turneris: Sveikinu, kad Dalia Grybauskaitė, Vyriausybė ir ypač ambasadorius Jungtinės Valstijose nuolatos kelia šį klausimą ir pabrežia, kad Lietuva labai suinteresuota amerikietiškų dujų importu.

Mūsų diskusijos dabar apima ne tik NATO šalis, bet buvo perkeltos į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), kad leidimas eksportuoti dujas būtų priimtas kuo greičiau. O Lietuva nuolatos pabrėžia, kad norėtų būti dujų pirkėja ir tai padeda derybose.