Vakarų Lietuvos sostinės raida

Jelizaveta Daugininkienė: „Pinigus sunku... išleisti”

Jelizaveta Daugininkienė sako, kad miesto žmonės turi vieną interesą – gerai gyventi. Vietos politikų pareiga - subalansuoti klaipėdiečių interesus taip, kad mieste gyventi būtų gera visiems.

Jelizaveta Daugininkienė, Klaipėdos autobusų parko bendrovės generalinė direktorė, neretai kritikuojama už tai, kad savivaldybės taryboje sprendžia savo vadovaujamos įmonės problemas, sako, kad būtent tokia ir yra jos, samdytos vadovės, misija – padaryti taip, kad įmonė klestėtų.

Klaipėdos autobusų parke J.Daugininkienė dirba nuo 1992 m. Iš pradžių dirbo Darbo užmokesčio, vėliau – Ekonomikos skyriuje, o nuo 1997 m. pabaigos tapo įmonės generaline direktore. Tais pačiais metais J.Daugininkienė buvo išrinkta ir į Klaipėdos savivaldybės tarybą, kurioje dirba trečią kadenciją. Tai, kad jau per pirmuosius rinkimus buvo išrinkta į miesto tarybą, ji vadina atsitiktinumu. Neplanuotu, bet įdomiu gyvenimo posūkiu.

Tarybos narės Jelizavetos Daugininkienės darbo sritis - vadovavimas Ekonomikos ir finansų komitetui. Politikės nuomone, labai svarbu objektyviai subalansuoti miesto reikmes, nes nuo to priklauso miesto plėtra, jo perspektyvos.

Nuo pat pradžių J.Daugininkienės tikslas buvo atkreipti vietos politikų dėmesį į prastai valdomas savivaldybės įmones. Ji, savivaldybės tarybos narė trečią kadenciją, mano, kad siekis sustiprinti savivaldybės įmones pavyko.

- Rinkimuose į savivaldybės tarybą dalyvavau pagal politinės organizacijos - Lietuvos rusų sąjungos sąrašą. Įdomus gyvenimo posūkis – niekada nemaniau, kad dirbsiu miesto taryboje.

- Ar, dalyvaudama rinkimuose, buvote numačiusi, kokioje srityje norėtumėte dirbti ir ką norėtumėt nuveikti?

- Buvo labai maža tikimybė, kad tapsiu miesto tarybos nare. Galvojau, kad niekas manęs nepažįsta, tad galimybių patekti į savivaldybės tarybą beveik nėra. Jeigu vis dėlto taip atsitiktų, norėjau dirbti sprendžiant miesto ūkio klausimus.

Ėmiau dirbti Miesto ūkio komitete, kuriam tuo metu vadovavo dabartinis Seimo narys Vaclovas Stankevičius. Taip susiklostė, kad komitetui pirmiausia teko spręsti transporto problemas.

- Ką miesto ūkio srityje, Jūsų nuomone, tada labiausiai reikėjo pertvarkyti?

- Transportą. Pradėjusi dirbti taip pat atkreipiau dėmesį į savivaldybės įmonių valdymą. Nebuvo ūkiško, šeimininkiško požiūrio į daugumos savivaldybei priklausančių įmonių, į miesto turto valdymą. Įmonės buvo valdomos formaliai, nekeliant tikslo uždirbti. Turime daryti viską, kad mūsų įmonės būtų geriausios, nes turime rodyti pavyzdį, kaip valdyti. Visuomenėje dar gaji tokia nuomonė: jeigu valdo valstybė arba savivaldybė, vadinasi, valdo blogai. Aš taip nemanau. Kai kurios privačios įmonės irgi valdomos blogai. Kaip savivaldybės tarybos nariai, kaip akcininkai turime padėti savo įmonėms, rūpintis jomis. Turime padėti ir finansiškai.

- Ne viena savivaldybės valdoma įmonė buvo nustekenta...

- Taip, „nugyvenome“ tikrai daug įmonių. Įmonės savininkas turi dalyvauti valdyme, jeigu reikia, turi investuoti. Mūsų įmonės buvo, švelniai tariant, primirštos. Savivaldybės požiūris į savo įmones buvo, sakyčiau, savanaudiškas: „Kaip nors išgyvensite“. Savivaldybė buvo skolinga daugumai savo įmonių. Kai kurioms ji skolinga iki šiol. Jau praėjusioje kadencijoje labai rimtai pradėjome kalbėti, kad jokiu būdu negalima didinti kreditorinių įsiskolinimų, kad turi būti skolų grąžinimo grafikai, turi būti grąžinami pinigai.

Buvo toks požiūris – savivaldybė perka paslaugą iš savo įmonės, bet nesumoka jai pinigų. O jos vis tiek privalėjo teikti paslaugą. Taip buvo su bendrovėmis „Specialus autotransportas“, „Gatvių apšvietimas“, „Klaipėdos keliai“, Klaipėdos autobusų parku. Šiuo klausimu turiu kategorišką nuomonę: jeigu savivaldybė yra įmonės savininkė, atitinkamai ji ir turi elgtis. Neturi būti tik paslaugų užsakovė. Paslaugos užsakovas – lygiavertis partneris.

- Kokias problemas dar matote viešojo transporto srityje?

- Per pastaruosius metus įgyvendinta nemažai gerų sprendimų. Vienas reikšmingiausių – įsteigta viešoji įmonė „Klaipėdos keleivinis transportas“. Pagerėjo transporto paslaugos kokybė, džiugu, kad pavyko susigrąžinti keleivius. Labai gerai, kad vienodose pozicijose atsidūrė visi trys didieji vežėjai, dabar dirbantys vienodomis sąlygomis. Gerai, kad atsirado vieningas bilietas. Daugiau nuperkama mėnesinių bilietų su nuolaida. Pamatėme, kad studentai, moksleiviai – ta kategorija žmonių, kurie pagal įstatymą turėjo teisę į lengvatas, anksčiau negalėjo naudotis lengvata todėl, kad buvo išardytas miesto transporto tinklas. Ypač kai Klaipėdos autobusų parkas neteko dalies maršrutų (beveik nevažinėjo į šiaurinę miesto dalį). Lengvatininkai važinėjo privačiais autobusais. Labai didelis pasiekimas, kad žmonės dabar turi galimybę važiuoti per miestą su vienu bilietu.

Mieste yra per daug mikroautobusų. Nesakau, kad reikia sunaikinti jų tinklą. Ne. Tai yra patogu keleiviams. Tačiau būtina sumažinti mikroautobusų skaičių tų pačių vežėjų labui. Jie galėtų įsigyti naujesnius mikroautobusus.

- Jus ne kartą kritikavo už tai, kad savivaldybės taryboje vis sprendžiate autobusų parko, kuriam vadovaujate, problemas.

- Klaipėdos autobusų parkas nėra mano asmeninė įmonė. Pirmiausia, esu samdoma darbuotoja. Antra, manau, kad transporto problema nėra tik mūsų įmonės problema. Autobusai dirba miesto gyventojams – ne sau. Nežinau, kaip pavadinti norą mane nušalinti nuo transporto problemų sprendimo... Tada galima pasakyti, kad visi tarybos nariai, kurie dirba švietimo srityje, neturi teisės būti Švietimo komitete. Niekas kažkodėl nekalba apie tai, kad patys mokyklų direktoriai, mokytojai sprendžia švietimo problemas. Štai dabar ruošiamasi mokyklų reformai. Niekas nekaltina politikų, dirbančių švietimo įstaigose, tik Daugininkienė neturi teisės spręsti transporto klausimų! Pernai mane apskundė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Gavau atsakymą, kuriame nurodyta, kad nėra jokio interesų prieštaravimo, jokių pažeidimų. Priešingai – turiu teisę spręsti šias problemas ir balsuoti (vis dėlto pastaruoju metu tarybai balsuojant transporto klausimais susilaikau). Koks gali būti mano interesas? Noriu, kad įmonė efektyviai dirbtų. Ir kaip tarybos narė, ir kaip įmonės akcininkė (šypsosi). Jeigu įmonė dirba gerai, vadinasi, gerai aptarnaujami miestiečiai.

- Beveik prieš dvi savaites buvo patvirtintas Klaipėdos miesto 2004 metų biudžetas. Kaip Jūsų, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkės, nuomone, šįkart pavyko subalansuoti miesto reikmes?

- Pirmąkart patvirtinome tokį didelį biudžetą – planuojama surinkti daugiau kaip 203 mln. litų pajamų (28,5 mln. litų daugiau negu pernai). Pertekliaus nebus, tačiau pinigų visoms savivaldybės funkcijoms – savarankiškoms ir valstybės deleguotoms – vykdyti tikrai pakaks. Biudžeto pajamos pirmiausia didėja dėl valstybės vykdomos politikos. Vyriausybė planuoja didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčius, minimalius mėnesinius atlyginimus, daugiau pinigų skiriama švietimo įstaigoms finansuoti. Visi padidėjimai yra susiję su socialine sfera.

Prie daugiau negu tris mėnesius savivaldybės finansininkų rengto biudžeto projekto Ekonomikos ir finansų komiteto nariai „iečių nelaužė“. Dirbti yra lengva, nes yra stabilus komitetas. Dauguma jo narių – senbuviai, galima sakyti, profesionalai, kurie nepasiklysta tarp skaičių. Mūsų tikslas – subalansuoti visų komitetų pageidavimus, kad visos sritys būtų pakankamai finansuojamos. Aišku, kasmet susiduriame su tais, kurie įrodinėja, jog didesnio finansavimo nusipelno labiau negu kiti. Pinigus uždirbti yra labai nelengva, bet juos išleisti – dar sunkiau. Taip, pinigus galima išleisti greitai, bet neefektyviai.

- Kurioms sritims ir šiemet nepakaks pinigų?

- Norėčiau, kad būtų geriau finansuojamas miesto ūkis. Parengtos tikrai labai geros programos, bet joms finansuoti nepakanka pinigų, nes finansuojame jas likutiniu principu. Pavyzdžiui, aplinkos sutvarkymas. Noriu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu miestas gražėja, atnaujinamos gatvės. Turime gražų pajūrį, kurį irgi reikia tvarkyti. Galiausiai yra pastatytas kruizinių laivų terminalas, laukiame turistų. Turime dar daug ką padaryti, stengdamiesi juos čia privilioti. Be investicinių projektų, miestas turi būti geriau valomas, geriau prižiūrimas.

- Koks svarbiausias Jūsų veiklos principas, kuriuo vadovaujatės?

- Atsargumas norint nepakenkti. Kiekvienas sprendimas turi būti labai gerai pamatuotas, kad nepridarytume žalos.

- Ar politika ir sąžiningumas – suderinami dalykai?

- Politikas turi būti sąžiningas. Beje, būtent pinigai yra viena pagrindinių valdymo priemonių. Paprastai pinigų pagalba norima padaryti politinę įtaką, parodyti, sureikšminti save. Visa tai reikia daryti labai atsargiai. Reikia subalansuoti poreikius. Pavyzdžiui, buvo nuspręsta panaikinti autobusų stotelę prie senosios perkėlos. Nežinau, kieno tai sprendimas, bet juk tai – aiškus lobizmas! Niekas nekreipė dėmesio, ar žmonėms tai patogu. Atsižvelgta tik į vienos grupės interesus, kuriems pasirodė, kad labai blogai, kad prie viešbučio bus autobusų stotelė. Nepritariu tokiems dalykams.

- Ar didelė Jūsų įsipareigojimų rinkėjams našta?

- Atsimenu ir niekada nepamiršiu, kad rinkėjams pažadėjau gerai dirbti miesto labui. To siekiu kasdieniu savo darbu. Savivaldybės tarybos nariai turi atstovauti visiems miestiečiams, kurių interesas yra vienas - gerai gyventi. Vietos politikai turi dirbti taip, kad subalansuotų visų klaipėdiečių interesus ir kad jiems gerai būtų gyventi mūsų mieste. Žmogus gyvena ne vienas, jis gyvena visuomenėje ir kartais reikia paaukoti savo interesus, kad būtų gerai visiems.

- Kolegos politikai, savivaldybės darbuotojai, žiniasklaidos atstovai Jus pažįsta kaip principingą, tvirtą, ryžtingai savo nuomonę ginančią moterį. Nesate iš tų žmonių, kurie girdėdami jiems nepriimtiną nuomonę yra linkę nutylėti. Kokią Jus pažįsta artimiausi žmonės – vyras, dukros?

- Manau, kad namuose tokia nesu. (Aštrių pasisakymų nevengianti politikė nuoširdžiai nustemba neoficialiai pelniusi „geležinės“ moters titulą.) Dukros – Loreta ir Julija turi savo šeimas, bet dažnai lankosi mūsų namuose. Bendravimas mums teikia daug džiaugsmo. Vyras Juozas, su kuriuo santuokoje gyvename 33 metus, juokauja, kad visą dieną su dukromis galime gerti kavą ir kalbėtis. Savaitgalio susitikimai tapo tradicija ir aš labai džiaugiuosi, kad vaikai nori ateiti pas mus. Kas yra šeimos galva? Man atrodo, kad abu su vyru esame tos galvos (juokiasi). Augant dukroms, daugiau laiko su jomis praleisdavo vyras, nes man dažnai darbo reikalais tekdavo išvykti į komandiruotes. Jis visada labai rūpindavosi, kad dukros būtų pavalgiusios. Taip, matyt, todėl, kad alkanas žmogus – piktas (juokiasi).

- Ačiū už pokalbį.