Skelbti naują skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursą vakarų Lietuvoje dabar nėra pats tinkamiausias laikas, sako aplinkos ministras. Kęstutis Trečiokas ir energetikos ministras Rokas Masiulis sutarė artimiausiu metu sudaryti bendrą komandą, kuri ieškotų ir pritrauktų galimų investuotojų.

„Dabar nėra pats tinkamiausias laikas konkursui skelbti. Dėl įtemptos geopolitinės padėties, verčiančios koreguoti verslo planus, dėl naftos kainos pokyčių pasaulinėje rinkoje nemažai angliavandenilių gavybos bendrovių pastaruoju metu sumažino išlaidas naujų telkinių paieškai ar net visai jos atsisakė“, - pranešime spaudai sakė K.Trečiokas.

Anot jo, tikėtina, kad situacija pasikeis ir atsiras potencialių investuotojų, kuriuos domins skalūnų paieška Tauragės-Šilutės plote, - jame iš pradžių būtų galima išgauti tradicinę naftą, o vėliau gręžinius praplėsti ir įrengti atšakas skalūnams.

R.Masiulio teigimu, siekiant pritraukti investuotojus, svarbu tiksliai ir laiku parengti visą informaciją. Anot jo, ieškant investuotojų, būtina pasinaudoti tarptautiniais renginiais, ambasadų pagalba, rengti susitikimus su konkrečių bendrovių atstovais.

Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisija, vadovaujama aplinkos viceministrės Daivos Matonienės, kovo viduryje suderino naujo konkurso Tauragės-Šilutės plote sąlygas. Jas pasirašius, Geologijos tarnyba galėtų skelbti naują konkursą.

K.Trečiokas vasario pradžioje sakė, kad nuo kovo bus galima „pradėti tikrąjį darbą“ - esant susidomėjimui, skelbti konkursą.

Premjeras Algirdas Butkevičius gruodį sakė tikįs, jog konkurse bus norinčių dalyvauti, nes kai kurios JAV bendrovės jau esą išreiškė susidomėjimą.

2012 metais skelbtame pirmajame skalūnų gavybos konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė - JAV energetikos milžinė bendrovė „Chevron“, tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.

Skalūnų žvalgybai Lietuvoje itin priešinosi vietos bendruomenė, kuri baiminosi, kad tam naudojami metodai kenks aplinkai. Stabdyti konkursą siūlė kai kurie politikai, kurių iniciatyva buvo priimtos jų gavybą griežtinančios įstatymų pataisos.

Nuo 2015 metų skalūnų dujų gavyba Lietuvoje pirmus trejus metus, bet ne ilgiau kaip iki 2020 metų, bus apmokestinama 1 proc. tarifu. Vėliau jis sieks 15 procentų.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.