Ką Lietuvai davė devyneri metai Europos Sąjungoje?

Gegužės 1-ąją sukanka devyneri metai, kai Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungos valstybių draugiją. Tad, ką laimėjome, o ką praradome per šį laiką, ko iš buvimo ES galime tikėtis ateityje?

Ekonomistas Valdemaras Katkus pripažįsta, kad finansinė ES parama per šiuos metus buvo itin naudinga Lietuvai, tačiau prisiimti Lietuvos įsipareigojimai ES sukėlė rimtų energetikos problemų bei pablogino tarptautinius santykius su kaimynais.

„Vienas svarbiausių, tiesa - ir skausmingiausių įvykių yra Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Šis sprendimas parodė dar ir tai, kad ES nesilaiko sutarimo skirti uždarymui pakankamai pinigų. Europos Komisija įvertino, kad eurozonoje įvyko krizė, tad ekonominis augimas, pinigų kiekis yra sumažėjęs ir dėl to ES negali vykdyti savo įsipareigojimų. Formali priežastis yra nurodoma – nesutarimai su „Nukem“. Bet tai yra tik formalumas, kodėl negalima įvykdyti pervedimo, o tikroji priežastis – penkerius metus vykstanti krizė. Nes didieji finansiniai srautai dabar skiriami ne prisiimtiems įsipareigojimams, o gelbėti eurozoną, kad ji nesubyrėtų“, - sakė V. Katkus.

Už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta sako, kad milžinišką naudą atnešusi narystė ES atvedė Lietuvą ir prie kito svarbaus sprendimo – prisijungimo prie Šengeno sutarties, atvėrusios Lietuvai sienas į Europą.

„Pagalvokite, kaip būtų susiklostęs Lietuvos ekonominis ir politinis gyvenimas, jeigu nebūtumėme priėmę sprendimo įstoti į ES? Lietuvos pagrindinis ekonomikos variklis yra eksportas, tad narystė ES mums užtikrino visišką dalyvavimą laisvoje Europos rinkoje. O ir politiškai, Lietuva įrodė galinti funkcionuoti kaip patikima ES narė – tikrai ES viduje niekas nemano, kad buvo padaryta klaida, Lietuvą priimant į Bendriją. Aišku, mes vis dar gauname milžinišką ES paramą, kuri sudaro apie ketvirtadalį nacionalinio biudžeto, bet iš esmės niekam nekeliame didelių rūpesčių, kaip kai kurios kitos narės, įstojusios drauge su mumis <...> Apskritai, galimybė laisvai judėti, dirbti ar mokytis visoje ES – tai didžiulės vertybės, kurias mums davė ES narystė. Ir, kad ir kaip kontraversiškai būtų žiūrima į emigraciją, visgi, pripažinkime, daugeliui žmonių tai buvo išsigelbėjimas iš, kartais, beviltiškos situacijos“, - nuomonę išsakė eurokomisaras.

Visą diskusiją skaitykite ketvirtadienį savaitraštyje „Vilniaus diena“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Eugenijus Grinevičius

Eugenijus Grinevičius portretas
Europos Sąjunga ne panaceja nuo pasaulinio mąsto ekonomikos smukimo. Tiktai Lietuvių sumanumas, ir geri santykiai su kaimyne rytuose, RUSIJA, kokia ji bebūtu visais laikais gelbėjo nuo bet kokių barbarų, kokios jie be būtu spalvos: rudi, žalsvi, ar geltoni! Rusija gyvuoja ilgiau, negu gyvavo Romos imperija, nacistinė Vokietija, arba Europos Sąjunga gyvuos. Jau atsiskyrimo poreikį pajuto Vokietija. Visgi pastovumas, kuri veikia geri, pragmatiški santykiai su Rusija yra mūsų išlikimo šiame pasaulyje pamatinis akmuo!

Stanislovas

Stanislovas portretas
Nieko doro,tik tiek kad sėdime prie vieno stalo su turtingais bet valgome savo maistą susirinktą iš konteinerių...

Ruskiui

Ruskiui portretas
Bet į savo rusyną taip ir neemigruoji? Apsilankyk pas psichiatrą.
VISI KOMENTARAI 25

Galerijos

Daugiau straipsnių