- Ignas Jačauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gegužės 1-ąją sukanka devyneri metai, kai Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungos valstybių draugiją. Tad, ką laimėjome, o ką praradome per šį laiką, ko iš buvimo ES galime tikėtis ateityje?
Ekonomistas Valdemaras Katkus pripažįsta, kad finansinė ES parama per šiuos metus buvo itin naudinga Lietuvai, tačiau prisiimti Lietuvos įsipareigojimai ES sukėlė rimtų energetikos problemų bei pablogino tarptautinius santykius su kaimynais.
„Vienas svarbiausių, tiesa - ir skausmingiausių įvykių yra Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Šis sprendimas parodė dar ir tai, kad ES nesilaiko sutarimo skirti uždarymui pakankamai pinigų. Europos Komisija įvertino, kad eurozonoje įvyko krizė, tad ekonominis augimas, pinigų kiekis yra sumažėjęs ir dėl to ES negali vykdyti savo įsipareigojimų. Formali priežastis yra nurodoma – nesutarimai su „Nukem“. Bet tai yra tik formalumas, kodėl negalima įvykdyti pervedimo, o tikroji priežastis – penkerius metus vykstanti krizė. Nes didieji finansiniai srautai dabar skiriami ne prisiimtiems įsipareigojimams, o gelbėti eurozoną, kad ji nesubyrėtų“, - sakė V. Katkus.
Už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta sako, kad milžinišką naudą atnešusi narystė ES atvedė Lietuvą ir prie kito svarbaus sprendimo – prisijungimo prie Šengeno sutarties, atvėrusios Lietuvai sienas į Europą.
„Pagalvokite, kaip būtų susiklostęs Lietuvos ekonominis ir politinis gyvenimas, jeigu nebūtumėme priėmę sprendimo įstoti į ES? Lietuvos pagrindinis ekonomikos variklis yra eksportas, tad narystė ES mums užtikrino visišką dalyvavimą laisvoje Europos rinkoje. O ir politiškai, Lietuva įrodė galinti funkcionuoti kaip patikima ES narė – tikrai ES viduje niekas nemano, kad buvo padaryta klaida, Lietuvą priimant į Bendriją. Aišku, mes vis dar gauname milžinišką ES paramą, kuri sudaro apie ketvirtadalį nacionalinio biudžeto, bet iš esmės niekam nekeliame didelių rūpesčių, kaip kai kurios kitos narės, įstojusios drauge su mumis <...> Apskritai, galimybė laisvai judėti, dirbti ar mokytis visoje ES – tai didžiulės vertybės, kurias mums davė ES narystė. Ir, kad ir kaip kontraversiškai būtų žiūrima į emigraciją, visgi, pripažinkime, daugeliui žmonių tai buvo išsigelbėjimas iš, kartais, beviltiškos situacijos“, - nuomonę išsakė eurokomisaras.
Visą diskusiją skaitykite ketvirtadienį savaitraštyje „Vilniaus diena“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...