Vis dėlto „Novaturo“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė sako, kad pastarosiomis dienomis klientai apie taršą Juodojoje jūroje teiraujasi dažniau.

„Pastebime, kad šios savaitės pradžioje padaugėjo apie situaciją ir galimą taršą Juodojoje jūroje besiteiraujančių klientų. Į visus klausimus atsakome, remdamiesi oficialia institucijų skelbiama informacija“, – BNS sakė M. Bielinytė.

Anot jos, klientai gavę šią informaciją nusiramina ir kelionių neatšaukia, pardavimai pastarąją savaitę taip pat nesmuko. M. Bielinytė patikino, kad nuo pirmų nelaimės Ukrainoje dienų kelionių agentūra seka oficialius šaltinius ir palaiko santykius su partneriais Bulgarijoje ir Turkijoje, kurie informuoja apie situaciją.

Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė taip pat teigė, kad klientai suplanuotų kelionių prie Juodosios jūros neatšaukia.

„Poilsiautojų skundų nefiksuojame, tendencijos, kad keliautojai atšaukinėtų savo suplanuotas atostogas, nepastebime. Bulgarija ir Turkija išlieka itin mėgstamos lietuvių atostogų kryptys“, – BNS teigė I. Aukštuolytė.

„Nuolat palaikome ryšius su kolegomis Bulgarijoje bei Turkijoje. Jie mus patikino, kad šių šalių kurortuose, kuriuose ilsisi mūsų keliautojai, jokios padidėjusios taršos nėra“, – pridūrė ji.

Lietuvos kelionių verslo asociacijos laikinasis prezidentas Armandas Burba BNS taip pat teigė, kad kol kas turistai savo planų nekeičia.

„Praktiškai prie Juodosios jūros tik Bulgarija, tai kelionių ta kryptimi sumažėjimo kol kas nesijaučia. (...) Teoriškai tai ta panika jau anksčiau turėjo prasidėti, manau, kad panikai jau yra per vėlu“, – teigė A. Burba.

Anot jo, dėl taršos pavojinga keliauti nebent į Krymą: „Pavojinga važiuoti į Krymą, bet ten niekas ir nevažiuoja, o Bulgarija tikrai nemanau, kad yra pavojinga“.

Asociacijos vadovas taip pat nemano, kad tiems, kurie dėl taršos jūroje atsisakytų kelionių, bendrovės turėtų gražinti pinigus.

Juodojoje jūroje vandens tūris didesnis nei ateinantis iš vienos upės, bet kažkiek gali būti laikina tarša, kol ji neišsisklaidys, nesusiskaidys ir kažkur nenusės.

„Kol kas žinių, kad tai būtų pavojinga, nėra, tai aš manau, kad kol tų žinių nėra, tai tikrai neturėtų kompensuoti. Bet jeigu pasirodys žinių, kad užterštumo lygis Bulgarijoje yra per didelis, kelia pavojų, tai tada jie patys tą padarys arba keis tas keliones į kažkokią kitą kryptį“, – komentavo A. Burba.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vandens inžinerijos mokslininko Raimondo Šadzevičiaus, užtvankos griūties sukelti ekologiniai padariniai labiausiai paveiks Dniepro upės žiotis bei Ukrainai priklausančią Juodosios jūros pakrantę.

„Didžiausias poveikis turėtų būti Dniepro deltoje, kur yra sekliausia, ten dažniausiai viskas nusėda. (...) Čia automatiškai turėtų nusėsti nešvarūs nešmenys. (...) Kur įteka Dniepras į jūrą, toje vietoje turėtų viskas nusėsti, nes ten susiduria dažniausiai dvi priešingos srovės“, – BNS teigė mokslininkas.

R. Šadzevičius neprognozavo, ar dėl Kachovkos griūties Dniepro upe į Juodąją jūrą nešami taršalai, žemės ūkio bei pramonės atliekos, tarp kurių gali būti jėgainės turbinose bei būstuose naudotas kuras, sunkieji metalai, įvairūs daiktai, gali pasiekti Rumunijos bei Bulgarijos pakrantes. Pasak mokslininko, tai priklausys nuo klimato sąlygų bei vandens tėkmės greičio.

„Tokių prognozių tikrai negaliu pasakyti, nes tai priklauso ir nuo vėjo, ir nuo tėkmės greičio. Jeigu bus vienoks vandens tėkmės greitis, tai teršalai pasklis žymiai toliau, jeigu bus lėtesnis, nusės arčiau. Jeigu bus vėjas, tai dar labiau tos bangos naftos produktus gali nunešti kuo toliau“, – teigė R. Šadzevičius.

„Čia tas pats, jeigu pas mus įvyktų kokia nors ekologinė katastrofa ar iš mūsų Baltijos jūros pasiektų teršalai Kaliningrado krantus. Tai priklauso nuo srovių, tėkmės greičio, nuo vėjo, nuo klimato sąlygų“, – pridūrė mokslininkas.

Vis dėlto jis neatmetė, kad nedidelė tarša kitų prie Juodosios jūros esančių šalių krantus gali pasiekti: „Juodojoje jūroje vandens tūris didesnis nei ateinantis iš vienos upės, bet kažkiek gali būti laikina tarša, kol ji neišsisklaidys, nesusiskaidys ir kažkur nenusės“.

Birželio 6-ąją sugriauta Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka sukėlė humanitarinę ir ekologinę katastrofą. Ją prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio AE avarijos 1986 metais.