- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Italijos ekonomikos sulėtėjimas gali turėti neigiamų pasekmių ir lietuviškų pieno produktų pardavimams šioje šalyje. Italija yra didžiausia lietuviškų sūrių importuotoja.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, Italijos šiaurinių regionų ekonomika jau pradeda justi neigiamas pasekmes – krovinių pristatymo sąlygos į karantino zonas sudėtingėja, o mažėjant turistų antplūdžiui, krinta ir maisto produktų paklausa.
„Tai pagrindiniai nerimą keliantys ženklai, dėl kurių lietuviškų sūrių pardavimai gali pradėti mažėti. Ir ne tik Italijoje“, – sako E. Simonis.
Pasak jo, Lietuvos pieno pramonėje sūriai yra strateginė eksporto prekė, o į Italiją išvežama daugiau kaip pusė visų eksportuojamų lietuviškų sūrių.
„Sūrių pardavimai užsienyje sudaro apie 40 proc. visos lietuviškų pieno gaminių eksporto vertės. Italijoje parduodamas kas antras kilogramas sūrio, skirto užsienio rinkoms. Italijos Lombardijos regionas, kuriame situacija dėl koronaviruso yra ypač sudėtinga, kaip tik yra didžiausias lietuviškų sūrių pirkėjas“, – aiškina E. Simonis.
Jo teigimu, daugiausia lietuviškų sūrių perka itališki restoranai ir picerijos, aptarnaujančios turistus ir žiemos bei kalnų sporto mėgėjus. „Italai jau skelbia apie kurortinių miestelių ištuštėjimą ir turistų srauto sumažėjimą, o tai neišvengiamai atsilieps regiono ekonomikai, taigi ir maisto produktų vartojimui“, – pažymi E. Simonis.
Jo teigimu, prie rinkos stabdymo veiksnių prisideda ir logistikos problemos, susijusios su maisto pristatymu. „Koronaviruso plitimas veikia krovinių transportavimą – Kinija dėl to jau turi rimtų problemų, su maisto tiekimo grandinės sunkumais susiduria ir karantino zonos Italijoje. Tai lėtina prekių apyvartą tarp šalių ir negali neveikti bendros maisto rinkos stabilumo“, – pažymi ekspertas.
E. Simonis įspėja, kad ne tik sūrių, bet ir kitų lietuviškų pieno gaminių – pieno miltų, išrūginių baltymų, grietinėlės – pardavimai gali mažėti ne tik Italijoje, bet ir kitose ES šalyse, į kurias išvežama beveik 80 proc. visų eksportuojamų pieno produktų.
„Gali suveikti grandininė reakcija, pavyzdžiui, Vokietija ar Nyderlandai gali susidurti su pieno produktų realizacija Kinijoje, kuri europiečiams yra viena pagrindinių eksporto rinkų. Tuo tarpu paminėtos ES šalys yra tarp pagrindinių lietuviškų pieno produktų pirkėjų. Apskritai mūsų pieno pramonė yra labai priklausoma nuo eksporto rinkų“, – sako E. Simonis.
Naujosios Zelandijos pienininkai jau paskelbė, kad dėl koronaviruso Kinijoje kris pieno miltų eksportas. Naujoji Zelandija yra didžiausia pieno miltų eksportuotoja, kai Kinija – didžiausia pieno produktų importuotoja pasaulyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.1
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...