Daugeliui bankų klientų nerimą kelia klausimas, kodėl dar visai nesenai milžiniškus nuostolius skaičiavę Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo komerciniai bankai staiga pradėjo mėgautis pelninga veikla, nors daugelis jų klientų tebebalansuoja ties bankroto riba.

Traukė pinigus atgal

Nuo ekonominės krizės pradžios 2008 m. pabaigoje vidaus kreditas, atspindintis šalies subjektų prisiimtų įsipareigojimų dydį, vis dar mažėja. Pinigų srautai geriausiai atspindi komercinių bankų vaidmenį Lietuvos ekonomikai.

Iki krizės pradžios, t. y. 2008-ųjų pabaigoje, šalyje veikiantys komerciniai bankai į Lietuvos ekonomiką buvo įlieję 73,6 mlrd. litų. Per pastaruosius trejus metus bankų klientams suteiktų paskolų portfelis sumažėjo 10,2 mlrd. litų. Ši suma buvo surinkta iš klientų, kurie ne tik grąžino įprastas paskolų įmokas, bet ir iš tų, kurie susidūrė su mokumo problemomis, o jų bankams įkeistas turtas buvo perimtas ypač griežtomis sąlygomis.

Pildė seifus

Lietuvos banko duomenys rodo, kad sunkmečiu bankai beveik nekreditavo vidaus rinkos, o keldami indėlių palūkanas stengėsi pritraukti kiek įmanoma daugiau gyventojų ir įmonių indėlių.

Per trejus metus rezidentų indėliai bankuose padidėjo nuo 36,3 mlrd. litų iki 42,3 mlrd. litų. Bankai per ekonominį sunkmetį Lietuvos vidaus rinkoje sugebėjo pritraukti 6,2 mlrd. litų. Sunkmečiu bankų ekspertai sutartinai trimitavo, kad rinkoje juntamas litų trūkumas, todėl kyla indėlių litais palūkanos. Buvo aiškinama, kad prieš keletą metų bankams skolintis užsienio rinkoje buvo gana brangu, todėl jie ėmė skolintis iš Lietuvos gyventojų. Kai pradėjo kristi indėlių palūkanos, buvo pranešta, esą bankuose susikaupė litų perteklius ir jie šių pinigų neturi kur dėti. Esą skolinimo poreikis šalyje menkas.

Tuomet, kai indėlių palūkanos buvo aukštos, beveik niekas viešumoje nekėlė klausimo, o kur tie litai naudojami, kai nevyksta vidaus rinkos kreditavimas?

Mažino įsipareigojimus

Pritraukę daugiau indėlių bankai šių pinigų į šalies vidaus rinką, kuri išgyveno ekonominį sunkmetį, neįliejo ir ekonomikos gelbėjimo vaidmens neatliko. Finansų rinkai išgyvenant ne pačius geriausius laikus pirmiausia buvo stengiamasi išsaugoti sausą savo kailį.

Kitas Lietuvos banko skelbiamas išorės įsipareigojimų rodiklis rodo, kiek bankų sektorius yra įsipareigojęs kitiems kreditoriams ir savo pagrindiniams bankams, t. y. akcininkams.

Nuo 2008 m. pabaigos iki 2011 m. pabaigos bankų sektoriaus išorės įsipareigojimai sumažėjo 15 mlrd. litų, iki 27 mlrd. litų. Kitaip tariant, per trejus metus bankai sugebėjo Lietuvos vidaus rinkoje pritraukti 15 mlrd. litų ir juos grąžinti savo pagrindiniams bankams, iš kurių yra gavę lėšų Lietuvos ekonomikai kredituoti.

Nesunku suskaičiuoti, kad šią sumą surinkti pavyko iš paskolas gavusių klientų susigrąžinus per 10 mlrd. litų ir pritraukus apie 6 mlrd. litų rezidentų indėlių.

Dvigubas smūgis

Taip bankai užsitikrino likvidumą, kurio ėmė sparčiai trūkti krizei smarkėjant. Tačiau Lietuva taip patyrė dvigubą ekonominį smūgį. Vienas smūgis ekonomikai buvo suduotas dėl krizės sukelto pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo ir pabrangusio skolinimosi. Dėl išaugusios rizikos valstybė turėjo skolintis labai didelėmis palūkanomis ir dėl to didinti mokesčius gyventojams ir verslui. Antras smūgis – iš šalies eksportuoti 15 mlrd. litų.

Taip Lietuva, neturėdama apsaugos priemonių nuo tokios pinigų sumos išsiurbimo, buvo faktiškai nuvaryta į bankrotą ir turėjo ieškoti skolinimo šaltinių bet kokiais būdais, o jie buvo brangūs ir labai skaudūs ekonomikai.

Bankų veiklos rodikliai

Vidaus kreditas Išorės įsipareigojimai Rezidentų indėliai

Metai Suma (mlrd. litų) Suma (mlrd. litų) Suma (mlrd. litų)

2008 73,8 42 36,3

2009 68,5 36 39

2010 66,2 29,7 43,4

2011 63,6 27 42,3

Iš viso –10,2 –15 +6