Anot vietinių, yra visko, kas būtiniausia. Kasdien čia – per tūkstantį pirkėjų. Žinia, kad prekiauti svaigalais kitąmet tokiose parduotuvėse tikriausiai nebus galima, sujaudino ne tik jos savininką, bet ir klientus, mat parduotuvės gali išvis nelikti.

Iki artimiausios parduotuvės važiuoti tektų 10 km.

Valdantieji numatę leisti parduoti svaigalus tik specializuotose parduotuvėse, kurios būtų ne daugiabučiuose ir bent už poros šimtų metrų nuo maldos ir ugdymo įstaigų. Ši parduotuvė – per arti mokyklos, taigi, vieta alkoholiui atpuola, tektų ieškoti kitos. Bet čia prekiauti vien maisto ir buitinėmis prekėmis – be alkoholio – kažin, ar apsimokėtų. Verslininko teigimu, blogai visaip, nes pirkėjai ims važiuoti į didesnius miestus, kur ir maisto, ir alkoholio galės rasti arti vienas kito.

„Kad [būtų] nuostolis, tai čia faktas, nes pusę darbuotojų gausim atleisti. Mūsų miestelis nedidelis, daug žmonių prarastų darbą [...] Šiaip tai – tokie greiti sprendimai, aš versle jau 27 metai, tai kiek mes turėjome alkoholio draudimų, neprisimenu nė vieno, kad būtų pateisinęs viltis“, – kalba parduotuvės savininkas Kęstutis Petrauskas.

Parduotuvėje perka, susimoka mokesčius ne tik kužiškiai, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Jie puolė skaičiuoti, kad nelikus parduotuvės čia, iki artimiausios tektų važiuoti bent 10 kilometrų.

„Visiškai blogai būtų, čia viską perkame [...] iš Šiaulių, iš Kuršėnų visko prisivežti reikėtų“, – sako parduotuvėje sutikta pirkėja.

„Būtų labai blogai, čia pat į parduotuvę ateiname, viskas tas pats, kas ir centruose, tik krepšių nėra. Būtų blogai“, – antrino kita.

Universalias parduotuves pakeistų alkoholio parduotuvės

Lietuvoje yra bent pusantro šimto vietovių, kur veikia vienintelė parduotuvė. Iš 700 aljansui „Aibė“ priklausančių parduotuvių 500 įsirengti atskirų vietų alkoholiui negali.

„30 proc. apyvartos sudaro alkoholis. Mūsų skaičiavimais, jokių galimybių, išėmus alkoholį, išsilaikyti tokiai parduotuvei nėra. Ji turėtų pasirinkt kelią – ar būti uždaryta, ar virsti alkoholio parduotuve“, – pasakoja Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila.

Pasak jo, žymiai patraukliau prekybininkams atrodo pardavinėti tik alkoholį, kadangi nereikia papildomos įrangos, šaldytuvų, vitrinų, nėra prekių galiojimo. „Tikrai žymiai paprasčiau yra dirbt su alkoholiu, bet tikrai mes to nenorim ir tikrai nesiekiam, nes mūsų tikslas yra aprūpinti kaimus maisto produktais“, – pabrėžia R. Radžvila.

Jeigu vietoje universalių parduotuvių liks tik parduodančios alkoholį, jo prieinamumas, anot verslininkų, padidės. Praktika esą rodo, kad specializuotoje vietoje ir asortimentas, ir apyvarta keliskart išauga.

Žada „suvaldyti“ alkoholio parduotuvių skaičių

Tuo metu sveikatos apsaugos ministras sako – prekyba vien svaigalais tikriausiai bus reguliuojama.

„Kitą būdą suvaldyti „taškų“ skaičių, kuris pas mus yra toks unikaliai rekordinis, sudėtinga būtų net ir sugalvot. [...] Paprasčiau yra daryti specialias parduotuves, kurias pats verslas valdytų. Tik tiek, kad ta priemonė neturėtų jokios prasmės, jeigu vėl lygiai tiek pat [parduotuvių], kiek dabar yra, įsirengtų [specialias alkoholio parduotuves]. Tai tikslas yra „suvaldyti“ skaičių – skaičiuoti jas tam tikram gyventojų skaičiui. Tas parduotuvių skaičius būtų reguliuojamas valstybės“, – pasakoja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Smulkieji prekybininkai sako – kovoti su girtuokliavimu yra kitų, veiksmingesnių, priemonių. Pavyzdžiui, valdžios irgi svarstomo amžiaus, nuo kada galima alkoholį pirkti, didinimas; prekybos laiko trumpinimas kad ir dviem valandomis. Pastaroji priemonė esą prilygtų 15 procentų licencijų šiai prekybai atsisakymui. Taip pat, pasak prekybininkų, būtina naikinti vadinamuosius naktinius barus.

Ministro teigimu, geros visos priemonės, nes jos orientuotos į skirtingą pirkėjų amžių. O kuo užpildyti lentynas be alkoholio, verslas esą ras.