Pirmieji taromatai jau atgabenami į Lietuvą, o pirkėjai su naująja sistema susipažins parduotuvėse ir prekybos centruose, LRT RADIJUI sako įmonės „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintaras Varnas. „Taromatų veikimo principas paprastas. Vartotojas į įrenginio angą sudeda grąžinamą tarą, taromatas išduoda kvitą. Šį kvitą parduotuvėje galima keisti į pinigus arba atsiskaityti perkant prekes“, – aiškina G. Varnas.
Šiandien prekybos tinklas „Maxima“ pristato taromatų sistemos diegimo eigą prekybos tinkle. Ši sistema ekonomiškai motyvuoja vartotojus neteršti. „Vartotojas, pirkdamas prekę, sumoka nustatyto dydžio užstatą – 10 euro centų, o vėliau, kai tarą grąžina, jam grąžinamas užstatas. Manoma, kad ši suma bus pakankama motyvacija vartotojams neteršti ir grąžinti pakuotes perdirbti“, – teigia G. Varnas.
Taromatai priims metalines (skardines), stiklines ir PET pakuotes. Šios pakuotės bus atitinkamai paženklintos, be to, parduotuvių lentynose šalia kainos bus nurodyta užstato vertė. Panaši sistema Lietuvoje jau veikia su stikline alaus tara.
Automatinė taros supirkimo sistema jau veikia Estijoje – ten šiuo metu yra 550 tokių vietų, kuriose pernai buvo surinkta 94 proc. visų pakuočių.
Planuojama, kad Lietuvoje taromatai veiks 1 000 vietų. Naujoji sistema turėtų pradėti veikti nuo 2016 m. vasario1 d.
Naujausi komentarai