Kol politikai svajoja apie šimtus ir tūkstančius šalyje renovuotų daugiabučių, gyventojai toliau skaičiuoja vos pakeliamas išlaidas už šildymą. Naują renovacijos modelį siūlančių valdininkų sėkmė taip pat abejotina, o specialistams labiausiai nerimą kelia tai, kad pradėjus jį įgyvendinti labiausiai nukentės tie, kurie šilumą taupyti jau pradėjo.

Išjudinti daugiabučių renovacijos kol kas nepavyko niekam. 2009 m. žadėta renovuoti 500 namų, 2010 m. – 1 tūkst., o iki 2013 m. – net 4,9 tūkst. Tiesa ta, kad iki praėjusių metų Lietuvoje renovuota vos daugiau nei 470 daugiabučių.

Senosios valdžios planai renovuoti tūkstančius daugiabučių žlugo, todėl įpūsti gyvybės į daugiabučių renovacijos procesą bandys naujoji. Tam ji sudarė naują renovacijos modelį.

Sąskaitos mažesnės, bet dvigubos

Premjeras Algirdas Butkevičius prognozuoja, kad namų renovacijos pikas turėtų būti ateinančių metų antrą pusmetį, o jau šiemet liepą jis tikisi pamatyti pirmą pagal naują modelį pradėtą renovuoti gyvenamąjį namą.

Atnaujinus namą, gyventojo sąskaita už šildymą ir renovaciją turės būti 10–20 proc. mažesnė, negu žmogus iki tol išleisdavo vien šildymui.

„Žmogus po gyvenamojo namo renovacijos gaus sąskaitą, kurioje bus parašyta, kiek jis turi susimokėti už suvartotą šilumos energiją ir taip pat kokią dalį pinigų skiria investicijoms padengti. Bet šitos abi sumos, t. y. už šilumą ir investiciją, turės būti mažesnės nuo 10 iki 20 proc., palyginti su ankstesne mokėta kaina už šilumą prieš namo renovaciją“, – skaičiavo A.Butkevičius.

Paskolas ims savivaldybių įmonės

A.Butkevičius anksčiau prognozavo, kad jo vadovaujamos Vyriausybės parengtas naujas daugiabučių renovavimo programos modelis jau šiemet leis renovuoti 600–700 namų. Pagal naują modelį paskolas iš bankų ims ne gyventojai, o savivaldybių įmonės.

Naujasis daugiabučių namų atnaujinimo modelis pirmiausia skirtas energiniam efektyvumui didinti daugiausia energijos suvartojančiuose daugiabučiuose. Be to, pagal naująjį Vyriausybės parengtą programos įgyvendinimo modelį siūloma smarkiai padidinti savivaldybių vaidmenį.

Teigiama, kad Vyriausybė artimiausiu metu pakvies savivaldybes imtis iniciatyvos ir atrinkti neefektyviausiai energiją vartojančius daugiabučius pastatus.

„Jau turime informaciją iš trijų savivaldybių, kurios turi atrinkti gyvenamuosius namus, kurie pirmiausia turi būti renovuojami. Pirmumo teisė suteikiama tiems, kurie energiniu požiūriu netaupiausi“, – teigė A.Butkevičius.

Naujovės verčia abejoti

Kol naujasis modelis nėra galutinai patvirtintas, valstybė gyventojams skiria 15 proc. dydžio kompensaciją už investicijas į energiją taupančias priemones; jeigu namas tampa 40 proc. taupesnis, parama gali siekti ir 30 proc. Gyventojai, neturintys savo lėšų, renovacijai reikalingą sumą gali pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis – su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis.

Dar anksčiau daugiabučių gyventojai galėjo pretenduoti į 50 proc. kompensaciją, tačiau likusias lėšas projektui turėjo skolintis savarankiškai.

Pasak Nacionalinės daugiabučių administratorių asociacijos tarybos pirmininko Vytauto Turonio, didžiausia senosios Vyriausybės klaida buvo ta, kad ji nesugebėjo įžvelgti ir panaikinti kliūčių biurokratinėje sistemoje, kuri privalėjo organizuoti renovacijos procesą. Naujosios valdžios užmojus V.Turonis pagyrė, tačiau galimą sėkmę įvertino kritiškai.

„Gerai, kad atsiranda naujų priemonių renovacijai skatinti. Tačiau mes iki šiol nežinome, kas konkrečiai yra tas naujasis modelis ir kaip jis veiks. Kalbos labai prieštaringos. Tiek premjeras, tiek Aplinkos ministras apie modelį pasakoja gana skirtingai. Viena vertus, atrodo, kad gyventojams nieko nereikės daryti, bet, kita vertus, gyventojams reikės daug kam pritarti“, – sakė V.Turonis.

Sąrašai iškreips situaciją

V.Turoniui kritiškai atsiliepia ir apie planus sudaryti neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių sąrašus bei renovaciją vykdyti atsižvelgiant į juos.

„Tokiu atveju beveik be išimties į tokius sąrašus paklius Vilniaus senamiesčio, centro maži paveldosaugininkų saugomi namai. Tačiau sakoma, kad jie pagal programą nebus renovuojami. Kyla klausimas, kaip bus atrenkami tie namai, kurie galės dalyvauti programoje, jeigu centre ir senamiestyje nebus renovuojami?“ – kalbėjo V.Turonis.

Specialistui kyla klausimas, koks likimas laukia tų gyventojų, kurie rodys iniciatyvą, kad jų nuosavybė būtų renovuojama, tačiau jie nepaklius į daugiausia energijos suvartojančių sąrašus. Greičiausiai į programą bus įtraukti tie namai, kurių gyventojai renovacijai priešinsis labiausiai.

„Mūsų patirtis rodo, kad tų daugiabučių, kurie šilumą vartoja neefektyviausiai, gyventojai yra abejingi ir nesirūpina savo namais. Juos paskatinti ką nors daryti labai sunku. Jeigu jie turės duoti sutikimus renovacijai, abejoju projekto sėkme“, – mano V.Turonis.

Dar vienas nerimą keliantis dalykas – įvedus naująją renovacijos tvarką nukentėti gali tie gyventojai, kurie šilumą taupė pigesniais būdais ir modernizuoti daugiabučius ruošėsi žingsnis po žingsnio.

„Gyventojai, kurie jau šį tą padarė šilumai taupyti – pasikeitė duris, laiptinės langus, šilumos punktus, apšiltino galines sienas už savo pinigus, bus baudžiami, kad taupo pinigus ir kad jau taupo šilumą. Jie nebus įtraukti į neefektyviausiai šilumą vartojančių namų sąrašą ir bus nugrūsti į renovacijos eilės pabaigą. Tokiu atveju renovuojami ir finansuojami bus namai tinginių, kurie iki šiol nieko nedarė“, – piktinosi V.Turonis.

Padėtų ir mėnesinės rinkliavos

V.Turonis įsitikinęs, kad ankstesnis daugiabučių renovacijos modelis galėjo įsisiūbuoti, tačiau koją tam pakišo iki galo nesuderintas paskolų mechanizmas. Senasis modelis, kai gyventojai pareiškia norą renovuoti savo namus, skolinasi ir gauną paramą, galėjo veikti ir toliau – tereikėjo supaprastinti paskolų gavimo tvarką.

„Be to, tie darbai, kurie buvo atlikti anksčiau, taip pat turėtų būti įtraukti į programą ir už juos turėtų būti kompensuojama. Lietuvoje yra labai daug namų, kuriuose pakeisti laiptinių langai, durys, o tai nemažai kainuoja. Jeigu jie šiais metais apsispręstų dėl renovacijos, jiems galėtų būtų kompensuojami tie patys 15 proc., kaip kompensuojama tiems, kad tik dabar tuos langus pasikeistų. Tai būtų didelė paskata ir žmonės susidomėtų renovacija“, – kalbėjo V.Turonis.

Masinei renovacijai įsibėgėti padėtų ir mėnesinės rinkliavos, kai lėšų ateities darbams skirtų visi be išimties daugiabučių gyventojai. „Kai žmonės kaupia, jie pradeda suprasti, kad yra tam tikra pinigų suma, kuri gali būti pradinis įnašas kokiems nors darbams atlikti arba, pavyzdžiui, renovacijai“, – teigė V.Turonis.

Kaip pavyzdžius jis įvardijo Slovakiją ir Lenkiją, kur pragyvenimo lygis panašus kaip Lietuvoje, o mėnesinės rinkliavos iš daugiabučių gyventojų yra privalomos. Slovakijoje gyventojai kas mėnesį į kaupiamąjį fondą moka po 1–2,5 lito, Lenkijoje – mažiau nei litą.