Pavasaris ūkyje prasideda šiltnamyje, kur ūkininkė Eglė daigina bulves.
„Bandome jas pradaiginti, kad kuo anksčiau išeitume į sodinimo darbus ir galėtume į rinką patiekti šviežias bulves“, – sakė ūkininkė Eglė.
Bulvės, kviečiai, rapsai, pupos – Eglė augina daug. Tačiau laukų darbų pradžia kupina ne tik triūso, bet ir nerimo.
„Turime trąšų tik pradiniams darbams, tai kas bus vėliau mes nežinome, jaudinamės beprotiškai“, – sakė ūkininkė.
Labiausiai ūkininkę gąsdina kainos. Salietra, kurią ji perka tręšti laukams, jau pabrango beveik šimtu eurų už toną.
„Negali nei suplanuoti, nei apsidrausti, o šitokia kainos dedamoji prisideda – tiesiog nusvyra rankos“, – kalbėjo Eglė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tokį kainų šuolį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose. Ten esantis Hormūzo sąsiauris – vienas svarbiausių kelių, kuriuo keliauja nafta, dujos ir trąšų žaliavos.
„Pagrindiniai ES tiekėjai sustabdė prekybą trąšomis, o kitą dieną atnaujino ir padidino kainas“, – sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
„Girdime, trąšų gamyklos net neprisiima užsakymų, per didelis kainų svyravimas, neaišku, kokia savikaina“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tačiau žemdirbiams kyla įtarimų. Dalis trąšų jau pagamintos ir seniai guli sandėliuose.
„Tas nemaloniai nustebino, produktai sandėlyje – jie nepatyrė sąnaudų šoko“, – teigė A. Vanagas.
Todėl svarsto, ar geopolitinė įtampa netapo patogia proga pakelti kainas.
„Tikrai galima tokia situacija, kad jie turėjo sandėliuose, įvyko geopolitinė padėtis ir ant tų trąšų uždėjo antkainį, nes kažkur vyksta judėjimas“, – svarstė Eglė.
Tačiau ekonomistas dėsto – šįkart kainų šuolis pagrįstas.
„Trąšos pabrangusios, nes gamtinių dujų kaina padidėjusi“, – aiškino T. Povilauskas.
O be dujų nėra ir trąšų.
„Dujų kaina nuo praėjusio pirmadienio pasikeitė labai ženkliai – beveik dvigubai. Jei užpraeitą penktadienį dujų kaina siekė 33 eurus, dabar – 51“, – teigė „Achemos“ generalinė direktorė Audronė Kuskytė.
Tiesa, didžiausia trąšų gamintoja Lietuvoje kol kas dirba su senomis kainomis.
„Ankstesnių užsakymų kainų nekeičiame, bet jeigu dujų kaina išliks tokia aukšta ir atsiras paklausa naujiems užsakymams, taip pat keisis kaina“, – sakė A. Kuskytė.
Suprask, jei karas greitai nesibaigs, blogiausia tik ateina.
„Daugelis ūkininkų projektavo trąšų pirkimą pavasariui, tai matome, apie 40 procentų ūkininkų dar nėra apsirūpinę trąšomis“, – sakė A. Vanagas.
Neekologiškam, paprastam ūkiui mažinti tręšimą – ne išeitis.
„Mažiau tręši, mažiau gausi, pas mus nenašios žemės, dirbame nenašiose žemėse“, – sakė ūkininkė Eglė.
O dar spaudžia pabrangęs kuras.
„Traktorius vandeniu nevažiuoja“, – pridūrė Eglė.
Ir iš Briuselio atėjęs naujas mokestis. Importuojant trąšas iš ne Europos Sąjungos šalių reikia mokėti CO2 mokestį.
„Perkeliamas tiesiogiai ant vartotojų pečių, ūkininkai minimi kaip dideli CO2 emisijų skleidėjai, teršėjai“, – teigė A. Vanagas.
„Jis įvestas proporcingai augantis, tai pirmais metais tikrai nėra labai ženklus“, – aiškino A. Kuskytė.
Tačiau skaudžiausia žemdirbiams, kad grūdų kainos – labai žemos. Taigi gaunasi, kad ūkininkų pajamos mažos, o išlaidos brangios.
„Kviečius išvežinėjame dabar, gausime 180 eurų už toną, kai gali skaičiuoti, kad savikaina 170 eurų, tai kas lieka, iš ko ūkininkui gyventi?“ – sakė Eglė.
„Europos žemės ūkis, ne tik Lietuvos, patirs krachą“, – sakė A. Vanagas.
Jei aukštos kainos ūkius spaus ir toliau, ilgainiui pasekmes pajus ir pirkėjai. Bet jau kai lietuviškas derlius bus nuimtas.
„Galima įtaka naujam derliui, bet čia jau antrai metų pusei, tada galėtų labiau tos galutinės kainos reaguoti“, – sakė T. Povilauskas.
Anot Žemės ūkio duomenų centro, dabar lietuviškos daržovės – bulvės, morkos, kopūstai, burokėliai – atpigę 25 procentus.
(be temos)